Teko labai skaudžiai nusivilti, pradedant rinkimų komisijų darbo organizavimu, mokymo sistema bei atsainiu požiūriu į apygardų bei apylinkių rinkimų komisijų darbą. Pavyzdžiui: rinkėjų registravimo programos „Abris“ paskutinė versija buvo išsiųsta apygardoms tik paskutinę darbo dieną (penktadienį) po pietų, kai jau visose apylinkėse buvo suinstaliuotos senos versijos, protokolų pildymas ADV aplinkoje irgi nebuvo iki galo išanalizuotas, nes pasitaikė nenumatytų situacijų, kurios negalėjo atsispindėti į sistemą suvestuose dokumentuose.
Į komisijas „sukišti“ žmonės yra surankioti partijų siūlymu, kurie kiekvienas taiko savo supratimą, kaip „rinkti“ valdžią Lietuvoje.
Apygardų komisijose taip pat sėdi partinių statytiniai, kurie bet kada ir bet kokią informaciją gali nutekinti savo partijoms. Pavyzdžiui: rinkėjų, balsuojančių namuose, sąrašus, kad vėliau būtų galima apsilankyti jų namuose ir, švelniai tariant, pasikelti savo reitingus, aišku už tai atsilyginant.
Tai labai akivaizdžiai matosi atvykus į rinkėjų namus išankstiniam balsavimui. Močiutėlės atsiverčia bukletus su kandidatų į Seimą nuotraukomis ir balsavimo biuleteniuose pažymi tiktai tuos, kurie yra iš anksto užlankstytuose puslapiuose. Aš jau nekalbu apie tai, kaip yra „dirbama“ su autobusiukais ir rinkėjų vežiojimu į rinkimų apylinkes. Graudu...
Žmonių darbo komisijose sąlygos yra absurdiškos ir siejasi su darbo teisės nepaisymu.
Negi per tiek metų niekas nepasiūlė rinkimų komisijoms normalaus darbo organizavimo, teisingo ir teisėto darbo apmokėjimo. Dabar gi leidžiama įrašyti žiniaraštyje ne daugiau 12 valandų rinkimų dieną, nors dirbama nuo 16 iki 30 valandų, sekmadienį ir per naktį, kuri neretai nusitęsia iki kitos dienos ryto.
Kyla klausimas: kur tuomet žiūri Darbo inspekcija? Kodėl neapsilanko rinkimų komisijose ir nesustato aktų už darbo teisės pažeidinėjimus apie viršytas darbo valandas.
Aš manau, kad jeigu komisijos narius skiria partijos, tai ir apmokėjimas turi būti iš partijų biudžeto - mažiau liktų lėšų neleistinai agitacijai bei kelti puotas, švenčiant neskaidrias pergales. Ir tai turėtų būti reglamentuota atskirais įstatymais. Komisijų vienoje apylinkėje turėtų būti po 2, nes žmonės, išdirbę nuo 7 val. iki 20 val., dar turi likti skaičiuoti balsus, o tai užtrunka dar papildomai apie 12–16 val.
Koks tuomet turi būti darbo produktyvumas ir teisingas balsų skaičiavimo rezultatas, jeigu žmonės fiziškai nebepajėgūs aiškiai mąstyti? Aišku, yra įstatymas, kuris nurodo, kad galima daryti 24 val. pertrauką, bet apygardų pirmininkai reikalauja balsų skaičiavimo protokolų iki kitos dienos ryto.
Be to, manau, kad į apygardų komisijų pirmininkus turi būti paskirti ne partiniai, bet patikrinti ir su praktika žmonės. Turi būti pravedami mokymai apylinkių pirmininkams ne paskutinę savaitę, nes žmonės turi savo pagrindinius darbus ir ne visada gali suderinti savo darbą su mokymo seminarų laiku.
Ir dar daug turi....
Manau, kad galima padaryti šitą darbą gerai, sąžiningai suskaičiuoti biuletenių balsus, tvarkingai užpildyti protokolus. Bet kai pamatai, kokios spekuliacijos vyksta visoje Lietuvoje, svyra rankos. Ir tuomet susimąstai, kam reikalinga šita komedija, kuri skambiai vadinasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
