Šeimoje turime tokią tradiciją, kad būtinai turiu pagaminti iš medžio ar molio tų metų gyvūną. Šiemet taip pat jau sulaukiau iš žmonos perspėjimo, kad privalau užsiimti darbais, nes Kalėdos ir Naujieji jau ant kupros kariasi, o ant stalo juk privalo puikuotis mano pagamintas ateinančių metų simbolis - gyvatė. Žinoma, tas gyvūnas visus metus puikuojasi garbingiausioje ir matomiausioje vietoje.
Viskas būtų šaunu, jei būtų... Esmė ta, kad kiek bebandžiau drožti, kiek belipdžiau, vis tiek nepavyksta. O juk visada tokias tikroviškas figūras pagamindavau. Visi puikuodavosi. Tik ne šiemet...
Problema yra ta, kad bandydamas nulipdyti gyvatę aš negaliu susikaupti, nes nuolat mintyse kaip pavyzdys stovi uošvienė.
Jau pasidaviau ir nebebandau kažko kurti, nes tai neįmanoma. Pasakiau žmonai, kad tikrai gyvatė bus ant stalo, bet sutarėm, kad ji žiūrės į ją, o ne į mane. Žmona sutiko. Aišku, ji dar vis yra įsitikinusi, kad aš kažką pagaminsiu.
O aš turiu tik vieną išeitį: ant stalo padėsiu uošvienės nuotrauką. Žinoma, pasakysiu, kad taip elgiuosi iš pagarbos. Juk nesakysi, kad tik dėl to, jog labiausiai tinka gyvatės metams?..
Žinoma, jau matau nuodingosios pasitenkinimą, kai ji atvažiavusi išvys, kad ji taip gerbiama, kad net jos nuotrauka papuošėm stalą.
Ačiū Dievui, kad pavyko sutarti, jog gyvatė žiūrės ne į mane, kai valgysiu gardžius kepsnius, o tai dar užspringčiau. Baisiausia yra tai, kad visus metus teks matyti jos prakeiktą snukį. Juk nuotrauka puikuosis matomiausioje namų vietoje. Ai,pagalvojau - juk kas mūsų nenužudo, tas stipresniais padaro. Gal ir aš atsilaikysiu.
Sėkmės ir jums kančios broliai. Juk laukia gyvatės spąstai. Bet kaip sakoma, jei gavai nuodų kasdien po truputį, tai faktiškai įgavai imunitetą.
Tikiuosi, kad ir aš jį turiu. Ech, kad būtų skiepai nuo uošvienės...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
