Tiems, kas skaito mūsų straipsnį pirmą kartą, norime pasikartoti, kokie yra viso šio neremiamo ir neužsakyto rašymo tikslai. Visų pirma, rašome tam, kad prabėgus po mūsų kelionių Portugalijoje ilgesniam laikui patys atsimintume detales, skirtumus. Galbūt tai kažką nulems ar norėsime grįžti čia atostogų (apie Portugaliją nėra tiek prirašyta ir prikalbėta, kaip apie kokią Ispaniją). Kaip žinia, šį kartą nusprendėme Portugalijoje praleisti kelis žiemos mėnesius.
Gal kam nors jau dabar padėsime apsispręsti - vykti ar nevykti į Portugaliją. Kainas ir požiūrį lyginame tam, kad žinotute, ko tikėtis, ką aplankyti, kiek pasitaupyti, kaip nuvykti. Tiems, kurie tikisi vien tik kelionių aprašymų, siūlome nevargti – „Google“ turi gražesnių nuotraukų, o „Wikipedia“ - detalesnių sistemingų vietovių aprašymų, tiesa angliškai.
Nacionaliniai Penos rūmai - kaip iš pasakos
O šiandien pasakojame apie Nacionalinius Penos rūmus, arba vietos kalba - Palácio da Pena. Tai – vienas iš 7 Portugalijos stebuklų. Tai rūmai, kur Portugalijos karaliai ir karalienės gyveno ir dažnai lankydavosi, šiais laikais čia rengiami oficialūs valdžios priėmimai.
Šiuos rūmus aplankyti pasirinkome paklausę patarimo bei sulaukę saulėtos ir nelietingos dienos, savaitgalio. Deja, anksti su vaiku išsiruošti iš namų retai pavyksta – šis atvejis ne išimtis, tad pajudėjome tik apie pietus. Mažylė nusnaudė pietų miegelio pakeliui į pilį vingiuotais, siaurais ir vienpusės krypties keliais.
Įėjimo mokestis (11 eurų arba 38 litai suaugusiam asmeniui) renkamas kalno viduryje, dar keli šimtai metrų aukštyn pilies link. Galbūt todėl, kad už papildomus 2 eurus (6,9 lito) siūloma turistiniu autobusiuku nuvežti prie pilies (mums informavo, kad einant bus 15 minučių, važiuojant - 2 minutės). Pagalvojome, kad dar truputį per jauni esame – taigi visi palengva užlipome per maždaug per 10 minučių bei šiek tiek aplenkėme kas 15 minučių važiuojantį autobusiuką.
Palácio da Pena rūmai primena Walto Disney filmus vaikams ir spalvotas pilis su gražiausiomis princesėmis. Todėl vieną iš mūsų - dukrelę - reikėjo nuolat raginti neatsilikti ir neiti paskui visus tuos kalbinančius dėdes ir tetas.
Pilyje galima įlipti praktiškai į kiekvieną bokštelį ir iš kiekvieno atsiveria vis kitoks vaizdas į Sintros apylinkes, o vakarinėje pusėje visi čia gyvenę karaliai turėjo gerą vaizdelį į Atlanto vandenyną.
Kadangi garso gido neėmėme (vaikams naujas pamatytas daiktas dažnai tampa labai reikalingas), tai plačiau skaitėme tik prie kambarių (kurie pasirodė tikrai maži - kaip karališkoms valdoms) pavadinimų (žalias, poilsio, darbo, arabiško stiliaus ir daug įvairių kitų) esančiose lentelėse, o vaizdus siūlome žiūrėti nuotraukose.
Automobilių posūkio taupymas ir vairavimo kultūra
Papasakoję apie kultūrą, pratęsime pažintį su vietos gyvenimo tradicijomis. Šį kartą - apie vairavimą.
Kaip jau minėjome, po to, kai išsilaipinome Vokietijoje, iki šiol nebematėme duobių keliuose (kai kur kartais būna kelio nelygumų, bet ne duobių), kur reikėtų saugoti ratus ar amortizatorius.
Taigi nors Portugalija ir sako esanti skurdžiai gyvenanti šalis, tačiau turi gerus kelius tiek greitkeliuose, tiek ir miesteliuose ar kaimuose. O kaimuose (ar tarp jų) netgi stovi „išmanieji“ šviesoforai, kurie matuodami greitį įjungs raudoną šviesą, jei nors kiek viršysite greitį.
Artimosios automobilio šviesos Portugalijoje, matyt, nelaikomos reikalingomis, nes dienos metu praktiškai niekas nevažinėja įjungęs, o vakare ir tai nė visi jomis pasinaudoja. Na, dar kartais įjungia per lietų.
Dauguma sankryžų reguliuojamos transporto žiedais, ir neaišku, kada kas sugalvos iš kurios juostos išvažiuoti iš žiedo. Be to, posūkio signalas čia taip pat neįprastas dalykas (gal posūkio lemputes taupo?), netgi kai išvažiuojama iš žiedo.
Policijos automobilių, stovinčių krūmuose ir laukiančių pažeidimų, nematėme. Nors pažeidimų, tiesa, dažniausiai nekeliančių problemų eismo saugumui, yra, kaip, pavyzdžiui, automobilių statymas esant draudžiamiems ženklams arba greičio viršijimas 20–30 km/val. (atrodo, tai yra įprasta). O ir pamatę smulkų pažeidimą, policininkai nelekia kuo greičiau bausti. Gal stengiasi nematyti, kad kažkas pažeidė, jei tai netrukdo aplinkiniams?
Nepaisant įvairių vairavimo niuansų, „nematomų“ automobilių (kiek pamenu, taip mus įtikinėjo, kodėl reikia visada su šviesomis važinėti Lietuvoje), retų posūkių rodymų – per kelias savaites matėme tik vieną avariją. Gal visa tai susiję su tuo, kad vairuotojai atsakingesni, kultūringesni? Prie pėsčiųjų perėjų dažnai iš tolo mojuoja, kad galima eiti. Taip pat dažnai praleidžia sukančius į kitas gatves, net jei ir turi patys pirmenybę.
Restoranų gudrybės
Kas dar krito į akis per pirmąsias savaites Portugalijoje? Ogi maistas ir jo priedai (užkandžiai), kuriuos padavėjai atneša ir padeda ant stalo po to, kai pateikiame užsakymą.
Vieno daugiabučių kvartalų rajone užėję vieną pirmųjų kartų papietauti nudžiugome, kai atnešė sūrio, duonos, džemų, sardinių – pagalvojome, kad įskaičiuota į kainą (panašiai kaip tapas Ispanijoje, bet vėliau iš čekio supratome, kad minėtosios užkandos kainuoja papildomai po 1–2 eurus).
Taigi kas ypatingo šiame restorane? Visų pirma, krenta į akį gana glaudžiai sustatyti staliukai nedidelėje salėje. Čia neakcentuojama erdvė ir sėdėjimo patogumas. Daugelis klientų sėdi pakankamai arti vieni kitų ir gali net užuosti kaimyno patiekalus.
Padavėja, nors ir nekalba angliškai, tačiau visomis pastangomis stengėsi paaiškinti, kokie patiekalai skanesni ir tinkamesni vaikui. Čia pirmą kartą paragavome mėgstamiausios portugalų žuvies – menkės (bacalhau), iš kurios galima visus metus kasdien gaminti skirtingus patiekalus – tiek ir dar daugiau receptų turi portugalai šiai žuviai gardžiai paruošti. Pirmas mūsų išbandytas menkės receptas buvo su kukurūzų miltuose sluoksniais sudėta menke.
Tiesa, salotų prie šio patiekalo buvo mažokai. Nors patiekalo porcija didoka, mes dviese (mažė valgė daržovių sriubytę) nesuvalgėme. Aišku, gal ir dėl to, kad pradžioje suvalgėme visas tas užkandėles...
Džiaugiamės, kad praėjusį kartą taip aktyviai dalyvavote mūsų paskelbtame konkurse, kurio metu klausėme, kokia žuvis Portugalijoje populiariausia. Už teisingą atsakymą - menkė - ir patarimus „Bendraukime“ prizą skiriame Eglei Danaitytei. Visiems kitiems pažadame ateityje naujų konkursų Portugalijos tema.
Buvusius ir esamus kelionės „Trise po Portugaliją“ aprašymus galite rasti bendraukime.lrytas.lt, Facebook puslapyje „Trise po pasaulį“, kelionių tinklaraštyje www.kapselis.lt.