Pats esu sportininkas, Lietuvos rinktinės narys (tegul ir neolimpinės sporto šakos). Todėl kritiškai nusiteikę dailiojo čiuožimo gerbėjai negalėtų manęs kaltinti nesuvokimu to, apie ką šneku (visi puikiai žinome, kad visuomenės informavimo priemonėse gyvenimo aktualijas komentuojantys lietuviai yra visų galų specialistai: nuo politikos iki krepšinio).
Televizijos laidoje buvo išsakytas vienintelis pilietybės suteikimo šalininkų argumentas: dėl aukštų pasiekimų bus garsinamas Lietuvos vardas. Kyla klausimas: kas yra aukšti pasiekimai? Juk „-iolikta“ vieta pasauliniame reitinge V. Aleknai yra tragedija, R. Berankiui - fantastika... Juk „-iolikta“ vieta pasauliniame reitinge mūsų krepšininkams yra tragedija, futbolininkams - fantastika... Pasiekimo vertė yra subjektyvus dalykas, jos suvokimą lemia ir užimama konkreti vieta, ir užimtų vietų istorija, ir sporto šakos populiarumas, ir finansavimas ir dar daug kitų elementų.
Norint išvengti subjektyvumo ir panaikinti bet kokias sąlygas spekuliavimui - turbūt niekas nesiginčys - turime suvokti, kad vienintelis objektyvus kriterijus yra medalis aukščiausio lygio varžybose (paprastai tai yra Europos ir Pasaulio čempionatai, olimpiados, kai kuriose sporto šakose yra ir kitų aukščiausio rango varžybų). I. Tobias ir D. Stagniūnas aukščiausio lygio varžybose nėra pelnę medalių.
Televizijos laidoje iš E. Jakilaičio lūpų nuskambėjo argumentas: „Lietuva nori, kad I. Tobias jai atstovautų“. Į ką Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis labai paprastai atsakė: „Aš nežinau, ko nori Lietuva“. Leiskite paklausti, ar kas nors atliko gyventojų apklausą šiuo klausimu? Nesu girdėjęs. Net jeigu ir atliko, net jeigu rezultatai ir palankūs I. Tobias, ar „tautos balsas“ gali būti priešpastatomas įstatymams? Jeigu mes save suvokiame kaip teisinę valstybę, o ne kaip kažkokią džiunglių tautelę, kur sprendimus lemia fiziškai stipresnis ir/ar garsiau šaukiantis, atsakymas vienintelis - negali.
Jeigu pirmi du aspektai yra gana svariai argumentuotini objektyviais kriterijais, trečiasis gi yra grynai mano asmeninė nuomonė. Ir ji sutampa su Jono Kazlausko išsakyta mintimi, kuomet buvo iškilęs klausimas dėl krepšinio rinktinei reikalingo įžaidėjo natūralizavimo: „Jei dirbtinai ką nors ir laimėsi, tokia pergalė nebūtų tokia pat saldi, kaip laimėjus su savais žaidėjais“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
