Viena iš tų juodais apsirengusių moterų mus priėmė ant laiptų. Ji šaltai atsakė, kad gali pažiūrėti, tik kiek yra bylų. Kiek pinigų jau sumokėta, ir kaip išdėstyti mokėjimai, informuoti atsisakė. Atrodo, juk visai nesunku įjungti kompiuterį ir pažiūrėti. Neabejoju, kad jie turi visas duomenų bazes.
Išėjau iš tos tylios įstaigos, bet taip ir likau nesupratusi, už ką antstoliai ieškodami baudas ima tokius didžiulius procentus, jei taip bendrauja su žmonėmis. Dar vienas nesuprantamas dalykas – ko žmogui eiti į Antstolių rūmus, jei vis tiek negali nieko sužinoti? Ką jie ten veikia?
Dora Petkauskaitė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai:
„Būna atvejų, kai žmonės piktinasi negavę Antstolių rūmuose prašomos informacijos, tačiau paprastai jie tiesiog nenori girdėti paaiškinimų, kodėl negalime tokios informacijos suteikti ir kur jos reikėtų ieškoti.
Aptariamu atveju prašoma informacija, tikėtina, nebuvo suteikta dėl šių priežasčių: 1) duomenys apie vykdomąsias bylas teikiami tik patiems išieškojimo proceso dalyviams arba jų įgaliotiems asmenims; 2) Antstolių rūmai, veikiantys kaip antstolių profesinės savivaldos institucija, neturi prieigos prie konkrečių vykdomųjų bylų, kurios vykdomos antstolių kontorose; Antstolių rūmų administracija esant reikalui gali tik patikrinti Antstolių informacinės sistemos duomenis ir nustatytu, ar tam tikro asmens atžvilgiu yra/buvo vykdomi priverstinio išieškojimo procesai.
Neretai skolininkų artimieji pasipiktinę skundžiasi dėl to, kad antstolio kontoroje jiems neleidžiama paskaityti sutuoktinio arba vaiko vykdomosios bylos arba Antstolių rūmuose neteikiama informacija apie tokių bylų buvimą.
Teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga yra viena svarbiausių skolininko teisių, kurias užtikrina Civilinio proceso kodeksas. Tačiau reikėtų prisiminti, kad įstatymas neleidžia skolininko teisių laisvai perleisti net ir artimiausiems žmonėms. Tam, kad kitas asmuo galėtų dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, būtinas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas. Jeigu skolininko interesams atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, reikia turėti rašytinės sutarties kopiją.
Antstolių praktikoje dažnai pasitaiko, kad į kontorą vietoj skolingo pilnamečio vaiko ateina tėvai, vietoj sutuoktinio - jo žmona, ir bando reikalauti, kad antstolis pateiktų visą informaciją apie skolos išieškojimą, paaiškintų konkrečius vykdymo veiksmus. Ypač tada, kai tenka atlyginti nedirbančio vaiko arba sutuoktinio skolas, šiems žmonėms jų reikalavimai atrodo savaime suprantamas dalykas. Bet antstolis pažeistų įstatymus, jeigu suteiktų privačią informaciją neįgaliotiems asmenims. Dėl tos pačios priežasties antstoliai stengiasi neteikti duomenų apie vykdymo eigą telefonu arba elektroniniu paštu.
Su bylos medžiaga skolininkas arba jo atstovas, pateikęs tinkamai patvirtintą įgaliojimą, susipažįsta atvykęs į antstolio kontorą. Antstolis gali paprašyti, kad prašymas susipažinti su byla būtų pateiktas raštu. Proceso dalyviai turi teisę gauti reikiamų dokumentų kopijas.
Civilinio proceso kodeksas numato ir išimtį, kada skolininkui gali būti neleidžiama susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais. Toks draudimas galioja, jeigu susipažinimas su bylos medžiaga galėtų trukdyti toliau vykdyti išieškojimą. Pavyzdžiui, proceso pradžioje antstoliui nustatinėjant skolininko turtinę padėtį, apie gresiantį išieškojimą sužinojęs skolininkas gali bandyti nuslėpti savo turtą, esantį pas trečiuosius asmenis - šie žmonės gali būti įspėjami, kad neteiktų antstoliui informacijos apie skolininko pinigines lėšas ar turtą.
Iš skambučių į antstolių kontoras galime spręsti, kad daugeliui žmonių būtų lengviau planuoti savo veiksmus bei sprendimus, jeigu, gavę antstolio siunčiamą dokumentą – raginimą arba siūlymą - visi atidžiai perskaitytų dokumento pabaigoje išvardijamas proceso šalių teises bei pareigas. Tai svarbu žinoti, aiškinantis, kokiu pagrindu yra vykdomas skolos išieškojimas, kokius veiksmus jau atliko antstolis, nustatinėdamas skolininko turtinę padėtį ir kt.
Lietuvos antstolių rūmai koordinuoja antstolių veiklą, atstovauja jų interesams valstybės institucijose ir organizacijose, organizuoja antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą bei vykdo kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos antstolių rūmų administracija ir konsultuoja pareiškėjus žodžiu ir raštu įvairiais priverstinio sprendimų vykdymo klausimais, nagrinėja asmenų skundus ir pareiškimus, susijusius su antstolių profesine etika ir darbo organizavimu“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
