Visų pirma, diskutuojant tema, kuri yra pakankamai opi, reikia suvokti, kad atsiras nemažai šalininkų ir nemažai priešininkų, todėl nuomonę reikšti reikėtų nepažeminant kitų.
Iš straipsnio Abortas: gyvybė prieš patogią „laisvę“ galima daryti išvadą, kad šio kūrinio rašytojo akimis – kiekvienas, kas pritaria abortams, yra lyg žmogžudys, nesuprantantis apie kontracepciją.
Reikėtų suprasti realybę – paaugliai mylisi, ir vis ankstesniame amžiuje. Vienintelė apsisaugojimo priemonė vaikinams – prezervatyvai (o kiek jaunuolių rauda, kad jiems neva nepatogu, nejautru su prezervatyvu ir pan?).
Merginoms pasirinkimas didesnis. Tačiau ir kaina „gera“. Ir su receptu. Ar paauglėms ginekologas išrašys kontraceptikus nedalyvaujant merginos mamai? Ne.
Toliau – apie išprievartavimą. Absurdiškas pasisakymas iki negalėjimo: „Jei neturi motinystės instinkto“, tai pagimdyk prievartautojo vaiką ir atiduok į gyvybės langelį... Reiškia,tave išprievartauja, tai dar 9 mėnesius kankinkis, ačiū Dievui, jei nenusižudysi skęsdama depresijoj.
O jei „turi tą instinktą“? Tai gimdyk prievartautojo vaiką, įrašyk į pasą „tėvo“ pavardę, o jis, pasėdėjęs už nusikaltimą, sugalvos keršyt, ir „pasijus tikru tėvu“ ir reikalaus visų teisių į savo vaiką.
Grįžtant prie įstatymo – jis Lietuvai yra LABAI per anksti. Pirma reikia imtis priemonių mažinti abortų poreikį – seksualinį auklėjimą mokykloje įvesti, dalinti prezervatyvus (tai neskatins santykių, o darys juos saugesnius), mokyti merginas, kad jei vyras nenori su prezervatyvu – tada, vadinasi, per mažai nori. Mat jaunos įsimylėjusios panelės linkusios nusileisti, nesuprasdamos galimų pasekmių.
Na, bet žinoma – lengviau drausti. Ir pigiau. Pasiėmei pinigus už įstatymo paruošimą ir ramu. Nubaudei – lėšos į biudžetą. Ir nereikia jokioms paskaitoms leisti lėšų, galima tik girtis, kaip „dirbama“, nes BAUDŽIAMA.