Savaime suprantama, kad vos pradėjusiam vairuoti automobilį žmogui gatvėse susigaudyti ir priprasti prie vairavimo tikrai nėra paprasta, tačiau čia yra ir pozityvių dalykų – pradedantieji vairuoti dažnai netgi yra kur kas drausmingesni už patyrusius vairuotojus, kadangi dideliai jų daliai paprasčiausiai trūksta drąsos spausti greičio pedalą „iki dugno“ (elementariai veikia savisaugos instinktas, kaip ir pirmą kartą užlipus į itin aukštą pastatą bei per jo balkoną ar langą žiūrint žemyn).
Drąsiau spausti greičio pedalą pradedama tik tada, kai priprantama prie eismo, prie automobilio (dažniausiai – įgijus kelių metų vairavimo stažą), o būtent po keleto metų šis kW apribojimas ir nebegaliotų, tad ar tai tikrai būtų veiksminga?
Antrasis argumentas – kokį automobilį pradedantysis vairuoti galėtų pasirinkti? Peržvelgus automobilių skelbimus didžioji dauguma netgi paprastų, negalingų automobilių šio reikalavimo neatitinka. Kone paprasčiausias ir populiariausias iš jų – penktos ar šeštos kartos „Volkswagen Golf“, turintis apie 80-100 kW, taigi jis jau stipriai viršija šį apribojimą, konkurentas iš Pietų Korėjos – „Hyundai i30“ taip pat siūlo panašų galingumą, siekiantį apie 80-90 kW, amerikietiškasis mažylis „Ford Focus“ taip pat dažniausiai turi per 80 kW.
Tad kas belieka? Yra du variantai. Pirmasis – patys, patys mažiausi miesto automobiliukai kaip „Fiat 500“, „VW Lupo“, „VW Up!“, „Smart ForTwo“, kurie labiau primena B1 kategorijai priskiriamus "Aixam" automobilius, leidžiamus vairuoti vos nuo 16 metų, o ne įprastinius B kategorijos automobilius. Galbūt šie automobiliai ir atrodo priimtinai, nes atrodo nepavojingi, tačiau pagalvokite apie saugumą... kiek šansų nepatirti rimtų, ar net mirtinų, sužalojimų avarijos metu susidūrus su kiek vyresnio amžiaus (kad ir 22 metų) asmens vairuojamu limuzinu (pvz. BMW 5)? Šansai tikrai minimalūs.
Naujesni modeliai kiek saugesni, tačiau jų ir kaina atitinkama. Kokia dalis tėvelių Lietuvoje savo atžaloms išgali nupirkti 30-40 tūkstančių kainuojantį miesto mažylį, kurį jis vairuos apie tris metus? Ko gero, vienetai. Kitas, kur kas realesnis, variantas – 9-ojo dešimtmečio nesiekiantys seni, korozijos paveikti, chlabasteriai, kaip: „Audi 80“, „Audi 100“, „Mercedes-Benz 123/124“, „BMW E21/E30“, seni „Honda Civic“, 1-3 kartos „Golf“, „Passat“ ir panašūs variantai.
Taip, šie automobiliai tikrai telpa į 70 kW apribojimą, tačiau dažniausiai jie neturi nei saugos oro pagalvių, nei elektroninių stabilumo programų, nei kitų šiuolaikinių saugumo priemonių. Turint omenyje, kad pradedančiajam vairuoti papulti į avariją šansai tikrai nemaži, tai tokie automobiliai yra itin pavojingi, nes net menkiausio auto įvykio metu jie gali itin stipriai sužaloti vairuotoją ir keleivius.
Ar jie saugesni už apynaujus, tačiau šiek tiek galingesnius automobilius atsakingo pradedančiojo vairuoti rankose, – spręskite patys.
Na, o greitį ir taisykles pažeidinėti mėgstantys vairuotojai jau trina rankomis ir galvoja kaip apeidinės šiuos apribojimus ar net iš to bandys užsidirbti. Kone garsiausiai aptarinėjamas variantas – vadinamasis chip tiuningas, kurio metu apie 60 kW turintis senas „BMW“ gali įgyti ir virš 90 kW, tačiau popieriuje tai niekur neatsispindės, o ir patikrinti sustabdę pareigūnai to nustatyti tiesiog neturės galimybių.
Kiti sugalvoja ir ekstremalesnių variantų apeiti šį apribojimą, tokių kaip automobilio motoro keitimas. Ne paslaptis, kad automobilių kėbulai dėl montuojamo variklio praktiškai nesiskiria, tad kas įtars, kad praėjus techninę apžiūrą su 2 litrų motoru, vėliau jis gali būti pakeistas į 3 litrų agregatą? O jeigu tas 3 litrų agregatas dar bus ir su chip tiuningu? Gausis apie pusantro šimto kilovatų turintis vilkas ėriuko kailyje su žaliu lapu ant galo, tačiau nereikia ir tokių kraštutinimų.
Ar kas nors sugebėtų įvardinti šiuolaikinį automobilį, kuris nesugeba per 10-15 sekundžių pasiekti 100 km/h? Nemanau, o kaip žinia, tokio greičio mirtinai sužaloti pėsčiąjį ir keleivius daugiau negu pakanka... Tad ar tikrai ši reforma padarytų eismą Lietuvoje saugesniu, pasodinus „žalialapius“ į senus, nesaugius chlabasterius ar liaudiškai vadinamus mažuosius „kibiriukus“?
Sutinku, kad pradedančiąjam vairuoti galingas automobilis toli gražu nėra reikalingas, tačiau skaičius 70 kW tiesiog prasilenkia su realybe. Ar kurioje nors pasaulio valstybėje yra toks apribojimas, dėl kurio pradedantieji negali vairuoti apynaujo „Volkswagen Golf“? Juk Lietuvoje net vairavimo mokyklos turi virš 70 kW turinčius mokomuosius automobilius, tai ką ir jiems reikės visą auto parką keisti?
Mano nuomone, toks apribojimas galėtų būti nebent iki 100-110 kW (134-140 arklių, maždaug dviejų litrų motoras), nes būtent tokio galingumo ir yra paprasti, negalingi, apynaujai automobiliai, tokie kaip: „Volkswagen Golf 6“ (dyzelinis 2.0 TDi, turintis 104 kW), „Honda Civic 8“ (dyzelinis 2.2i-CTDi su 104 kW), BMW 320D (E46 kėbulas, 2 litrų dyzelinis motoras, turintis 112 kW), „Audi A4“ (B6 kėbulas, 1.9 TDi motoras su 86 kW), „Mercedes-Benz C220“ (W203 kėbulas, dyzelinis 2.2 litro motoras, turintis 107 kW), „Volkswagen Jetta 5“ (benzininis 1.4 TSI motoras su 91 kW). Visi šie automobiliai kainuoja apie 10-20 tūkstančių litų ir yra pakankamai prieinami pradedantiesiems.
Tačiau juk yra ir begalė šeimų, kurioms du, ar daugiau, automobilių yra pernelyg didelė prabanga. Ką daryti tokiai šeimai, kuri pavyzdžiui turi 2000-ųjų „Volkswagen Passat“ su maždaug 96 kW? Pasiūlyti palaukti 3 metus, po kurių vėl reikės mokėti kelis tūkstančius vairavimo mokykloms tam, kad atkurtų vairavimo įgūdžius?
Žodžiu, moralas paprastas: koks žmogus gimė – toks ir yra, ir toks bus. Jokie apribojimai pusgalvių „kelių erelių“ nesustabdė ir nesustabdys, nes jie vis tiek sugalvos, kaip apeiti naujas taisykles ar persėdę į senus chlabasterius toliau lakstys rizikuodami ne tik savo, bet ir keleivių, aplinkinių gyvybėmis ar sveikata. Nuo tokios tvarkos labiausiai nukentėtų tik paprasti, niekuo nekalti pradedantieji vairuotojai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
