Kažkas man sakė, jog šią kvailą idėją kelių prasižengėlius vadinti mano pavarde pakišo Susisiekimo ministerijos klerkai. Matyt, jie turi neblogą „zonos“ patyrimą, jeigu naudoja jų žargoną? O gal tokie negabūs, kad negali sugalvoti nieko protingesnio? Įdomu, kaip jie jaustųsi, jeigu jų pavardės mirgėtų panašaus turinio straipsnelių antraštėse?
Šio žargono gimtinė yra mūsų didžioji kaimynė Rytuose. Per 50 okupacijos metų šis jų žodynas išbujojo ir mūsų tėvynėje. Esame laisvi beveik jau ketvirtį amžiaus. Ar ne laikas būtų jo atsisakyti? Nejaugi mes tokie negabūs, neišradingi? Neturime tokios gražios, senos, turtingos gimtosios kalbos, kad reikia vartoti kalėjimų žargoną, kurį mums primetė okupantai? Lietuvoje tokios leksikos niekas nežinojo.
Mano bendravardis naminis paukštis gaidys – labai kilnus ir drąsus paukštis, daugelio lietuvių folkloro kūrinių herojus, todėl nereikia jo nepelnytai šmeižti naudojantis kalinių leksika. Aš manau, kad bet kuris paukštis ar gyvulys yra daug protingesnis už tuos pusgalvius arba net išgamas, kurie sėdi už galingų automobilių vairo, spaudžia akceleratorių iki dugno ir lekia į pražūtį, kartais nusinešdami kartu ir niekuo dėtus žmones.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
