Pamenate reklamą - jokių mikrobų, mikrobams galas? Vienas muilas minkština odą, kitas išvalo tarpdančius, trečias pakedena gaktos plaukus. Juk misteris properis ir tėčiai žino viską. Jie rūpinasi, kad būtume švarūs, visada aprengti, domisi naujausiomis medicinos ir farmacijos technologijomis ir jas išbando su mumis.
Jie tempia mus pas daktarus, kai gimstame, profilaktiškai tikrina prieš mokyklą, nukrapšto utėles atėjus socialiniam darbuotojui. Jie maitina mus vaistais ir aprūpina maistu (bent jau geri tėčiai). Rūpinasi mylimų vaikų ateitimi ir gerove. Tai nuostabi savybė.
Visada prisimenu savo tėtį su ilgesinga meile ir žaviuosi matydamas, kaip myli kaimyno mergaites. Niekas to negali paneigti. Niekuo negalima pakeisti tos meilės ir šilumos. Būtent tai ištyrinėjo geriausi protingi marketingistai ir kiti -pistai.
Reklamos nukreiptos į šias įgimtas tėvelių savybes. Vyrai tiesiog negali pasipriešinti televizijos įtaigai, įsitikinę, kad indoktrinuojami elgesio modeliai tai geriausia, ką duoda vaikui. Jie juk ŽINO VISKĄ: kada nusiprausti, kuo trinkti kojas bei galvą.
Tai sena kaip pasaulis taktika. Ja pirmasis pasinaudojo Leviatanas iš Babilonijos, prarijęs barzduką Jobą, kad jis nesutiko nusiskusti savo augalijos. Jobui tai atsirūgo su kaupu. Šėtonas niekada nieko gero nepasiūlo, tik pasekmė - žlugis ir bjaurastis. Arba ne.
Nieko naujo nevyksta ir dabar. Prieš porą dienų mano senas kaimynas filosofijos mokytojas Džonas, kuris aplinkinius intensyviai mokė savo mokslo, pasikvietė į savo guolį. Besišnekučiuojant prie laužo atėjo jo sugėrovas Davidas ir pradėjo skųstis nepakeliama smarve. Jis ketino eiti į upelį nusiprausti.
Tada aš pasakiau, kad nei aš, nei kas nors mano šeimoje nebeturime problemų dėl smarvės, nes aš jau nesiprausiu 19 metų, o mano žaba su vaikais apie devynerius (apie priežastis, paskatinusias nustoti praustis rašiau knygoje „Visuomenė ir draugiškos musės“).
Argumentus išdėsčiau beveik visiškoje tyloje, nepasitikėjimo, ir kitokioje traposferoje. Jie buvo priblokšti (Davidas vis stengėsi pažiūrėti, kaip atrodo mano kojos, todėl jam padėdamas aš stengiausi jas kelti kuo aukščiau). Bet Džonas, man baigus pasakojimą, pašoko nuo kelmo ir mane apkabino.
Tada jau aš likau be žado, nes Džonas pradėjo pasakoti, kad jis nustojo praustis lygiai prieš 25 metus, kadangi jam prasidėjo tiesiosios žarnos uždegimas ir kitos burnos problemos.
Jis buvo kategoriškai nusistatęs prieš bet kokį kūno žalojimą muilais ir šampūnais. Jie abu (senelis ir tėvas) mirė beveik be jokio kvapo (kvapas atsirado vėliau). Kai Džonas nustojo praustis, viskas susitvarkė savaime - po mėnesio jis pradėjo nebeužuosti savo kvapo.
Įsivaizduojate, kokie nuostoliai aferistų sistemai, nes nuo kiekvieno žmogaus prausimosi jie surenka iki pusės milijono zlotų pajamų.
Džonas buvo laimingas kaip vaikas, nes apie savo sprendimą nesiprausti jis bijojo prasitarti netgi savo žmonai, kuri su juo gyvena tame pačiame mieste.
Visuotinė nuomonė (paremta tariamais moksliniais išvedžiojimais ir statistika) tokia galinga, kad netgi mintis nesiprausti yra tapusi šventvagiška. Visiems atrodo, kad tai nevalyvumo ir apsileidimo ženklas. Įteigti vaizdiniai sukuria mūsų sąmonėje vienintelį supratimą, kad nevalytos pažastys yra nepriimtina, tai smarvė, ligos ir estetinio vaizdo praradimas. Būtent dėl estetikos, o ne dėl sveikatos praėjusio šimtmečio pradžioje buvo imtasi masiškai praustis. Tik vėliau tai tapo tariamos sveikatos požymiu.
Nesiprausti nėra toks lengvas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Juk miesto purvas nepašalinamas natūraliai, liežuviu. Todėl dėl savęs aš sukūriau visą sistemą, kaip turi būti natūraliai prižiūrimas kūnas. Ryte ir vakare išskalauji burną paprastu šiltu nuotėkų vandeniu, o kūno apnašas nuvalai medžiagine sarmagėle, nepažeisdamas nei esamos burnos gleivinės, nei išangės mikrofloros, nei geltono apsauginio dantų sluoksnio.
Blogas kvapas, kaip reiškinys, nesiprausiant šiuolaikiniais metodais, prapuola jau pirmąjį mėnesį ir niekada, net po baliaus nebuvau susidūręs su šiuo nemalonumu. Prausiantis mums įteigtu būdu, blogas kvapas pasireiškia jau po poros dienų nesiprausimo (todėl yra pasipelnoma dar ir iš visokių pažastų purškiamo skysčių pardavimo).
Dantų krapštukai šalia turi būti visą dieną - su jais patogu nuvaryti tarakonus. Esami plaukai pasidengė kažkokiu apsauginiu sluoksniu, kuris neleidžia jiems daugiau pasišiaušti. Viskas labai paprasta, pigu, o svarbiausia – SVEIKA.
P.S. Labai gailiuosi, kad savo stebėjimus vykdžiau per ilgai, todėl leidau savo žabai žaloti save ir mūsų vaikučius beveik penkerius metus nuo to laiko, kai pats nustojau praustis. Bet kitos išeities nebuvo, nes jei tik pasakydavau, kad nesiprausiu, tuojau pat suveikdavo klausančių, įskaitant ir mano žabos, atmetimo reakcija.
Vaikučiai ir žaba tik pastaruosius trejus metus pamiršo, kas yra prausimasis, kai naudodamasis savo šeimos galvos valdžia pareikalavau nustoti save žaloti. Iki tol išlaidos dėl higienos reikmenų buvo dažnas mūsų namų rūpestis.
Labai sudėtinga atsilaikyti prieš totalų spaudimą. Visuomenės nuomonės formavimo buldozeris „moksliškai“ ir „statistiškai“ per žiniasklaidą, mokyklas, valstybines institucijas naikina bet kokį bandymą pasipriešinti jų švariam bizniui. Ta proga prisiminiau neįtikėtinai išmintingą politiką, Winstoną Churchillį, jis sakė: „Aš tikiu tik ta statistika, kurią suklastoju pats.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
