Deja, bet tie pora kilometrų yra tas atstumas, dėl kurio kasdien važiuodami šią atkarpą patiriame įtampą ir stresą, rūpindamiesi, kaip saugiai nuvykti patiems, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas ir išsaugoti neapgadintą transporto priemonę.
Nors šioje gatvėje po aktyvių gyventojų kreipimųsi ir skundų savivaldybei yra pastatyti greitį ribojantys ženklai, o šalikelėse šviesą atspindintys kuoleliai, visgi situaciją tai mažai gelbsti. Lentvario gatvė, vedanti Vilniaus „Regitros“ link, yra itin siaura, automobiliai prasilenkdami turi trauktis į siauras, senais dideliais medžiais apaugusias šalikeles, kuriose vos palijus atsiveria kone ratą galinčios praryti duobės.
Eismas čia intensyvus tiek dieną, tiek vėlų vakarą, be to, šiuo keliu dažnai važiuoja krovininis transportas ir statybinė technika. Gerai, jeigu elementarus transporto priemonių prasilenkimas įvyksta sėkmingai, gerai net ir jeigu tai baigiaisi apgadintu veidrodėliu ar prakirsta padanga.
Baisiausia, yra tai, kad kasdien mes visi rizikuojame savo saugumu ir gyvybe: rizikuojame mes – 4 asmenų šeima su mažamečiais vaikais, rizikuoja tokie patys mūsų kaimynai, rizikuoja mokiniai, kurie lipdami iš autobuso turi stebėti, ar vingiuotu tamsiu keliu dideliu greičiu neparlekia koks nors drąsus greičio mėgėjas.
Turbūt retas kuris nesidžiaugia nauju „blizgančiu“ Vilniaus apvažiavimu. Džiaugiamės ir mes. Labai. Tačiau džiaugtumėmės dar labiau, būtume laimingi ir nesijustume užmiršti, jeigu Vilniaus miestui priklausančiai ir visai šalia miesto apvažiavimo esančiai gatvei ir jos gyventojų saugumui būtų skiriamas kiek didesnis dėmesys.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
