Toks buvo šviesios atminties profesorius, garsus chirurgas-novatorius Algimantas Jonas Marcinkevičius. Šį kilnų žmogų atsimenu nuo 1963 metų, kuomet įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Pas jį laikiau egzaminą.
Paskutinį kartą su profesoriumi teko bendrauti prieš keturis dešimtmečius, kuomet gyniau pirmąjį mokslinį darbą. Tuomet jis vadovavo Mokslo tarybai. Tai buvo tikras mokslininkas. Karjerizmas jam buvo svetimas. Gal todėl neįstojo į visagalę partiją, į kurią įmerkė uodegas nemaža mūsų inteligentijos dalis.
Jo tėvas Mykolas ir jis pats skaitė mums paskaitas. Vienas - vidaus ligas, o kitas chirurgiją. Mykolas buvo linksmas senukas. Kartais jis nevengė ir palinksminti studentų. Kad išblaškytų mieguistumą, retkarčiais įterpdavo kokį nors linksmą epizodą.
Kartą profesorius prisiminė savo daktaravimą kažkuriame provincijos miestelyje. Pas jį atėjęs jaunas kaimo vyrukas skundėsi, jog silpna, negalįs net plūgo rankenų išlaikyti. Daktaras nerado jokio susirgimo požymių. Tuomet Mykolas jam pasakė: „Jaunuoli, mažiau reikia naktį su merga „arti“, tai nebus silpna, kai arsite lauką“. Tuo tarpu jo sūnus Algimantas buvo dalykiškas, rimtas ir teisingas žmogus.
A.Marcinkevičius buvo širdies persodinimo operacijų Lietuvoje pradininkas. Kaip žinia, pirmas žmogus, persodinęs širdį, buvo amerikietis Jamesas D.Hardy, kuris 1964 m. Minesotoje žmogui persodino šimpanzės širdį. Po 2 val. pacientas mirė. Po 3 metų PAR chirurgas Christianas Neethlingas Barnaras žmogui persodino žmogaus širdį. Pacientas išgyveno 17 dienų.
Rimčiausia kliūtis, kuri tada neleido donoro širdžiai prigyti recipiento organizme, – organizmo imunologinė (atmetimo) reakcija. Tiktai išradus efektyvų immunosupresantą ciklosporiną, prasidėjo šios rūšies operacijų renesansas.
A.Marcinkevičius organizavo eksperimentinę laboratoriją, kurioje buvo tobulinama širdies persodinimo technika. 1985 m. Pakalnės gatvėje pastatytame vivariume (patalpa eksperimentiniams gyvuliukams laikyti) įsikūrė modernios operacinės. Šimtai šunelių paaukojo savo gyvybes kilniam tikslui. 1987 m. rugsėjo 2 dieną Lietuvoje buvo atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija. Reikia pripažinti, kad mūsų chirurgai šią operaciją jau žymiai anksčiau galėjo atlikti. Deja, Maskvoje buvo daromos įvairios kliūtis, kad taip neatsitiktų. Pirmieji širdies persodinimo operaciją turėjo atlikti maskviečiai. Tokia buvo tvarka tuometinėje imperijoje.
Praėjo ketvirtis amžiaus. Lietuvoje jau daugiau nei šimto žmonių krūtinėje plaka dovanota širdis.
Į amžinybę išėjo žmogus, kuris paliko gilų pėdsaką Lietuvos medicinos moksle. Žmogus, kuriam šimtai dėkingi už suteiktą gyvybę. Jie, jų vaikai ir anūkai šio kilnaus žmogaus neužmirš niekados.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
