„Jie tik kyšininkai ir nieko toliau savo kišenės nemato!“ – šaukia vienas interneto komentatorius.
„Juos visus reikia išnaikinti“, – jam antrina kitas.
Teisingai, kam tie gydytojai, kai visas ligas galime išsigydyti šlapimu ar rupūžės užpilu. Nereikia mums ir nuo baisiausių ligų, tokių kaip poliomielitas ar raupai, išvadavusių skiepų, nes tai - tik farmacijos pramonės ir gydytojų klano biznis.
Ar žiniasklaidoje skaitėte bent vieną padėką gydytojui ir ar matėte bent vieną laidą, kurioje žmonės dėkotų medikui už tai, kad po aštuonių valandų operacijos jam išgelbėjo gyvybę? Ar matėte bent vieną siužetą apie nuostabius už jūsų gyvybę kovojančius gydytojus? Aš nemačiau ir nepamatysiu, nes apie mediciną nieko neišmanantiems žurnalistams reikia tik iš piršto laužtų sensacijų. Svarbiausia – visagaliai reitingai.
Niekas neskaito straipsnių ir nežiūri laidų apie šimtus savo darbui atsidavusių medikų. Niekam neįdomi ir gydytojo kasdienybė – nuolatinis nuovargis, agresyvūs ir neblaivūs pacientai, žurnalistais grasinantys ir viskuo nusivylę pensininkai bei bandymai pasipinigauti dėl kiekvienos smulkmenos duodant gydytojus į teismus.
Esu paskutinių metų chirurgijos rezidentas. Jau niekada nebesuskaičiuosiu, kiek naktų praleidau ligoninėje, kiek valandų stovėjau operacinėje gilindamasis į žmogaus anatomijos subtilybes ir perskaičiau mokslinės literatūros. Bemiegės naktys, laisvų savaitgalių nebuvimas, nuolatinis dvasinis bei fizinis nuovargis, darbe praleistos gražiausios metų šventės – visa tai gydytojo kasdienybė.
Net sūnaus gimimo nemačiau, nes budėjau ir gelbėjau mirštančių žmonių gyvybę. Visada norėjau dirbi Lietuvoje ir padėti mūsų tautiečiams, bet dabar jau suvokiu, kad aš čia nesu reikalingas. Baigęs studijas išvažiuosiu ten, kur gydytojų darbas vertinamas ir gerbiamas. Kur žmonės suvokia, kad klaidos medicinoje nėra išvengiamos. Juk gydytojas nėra dievas, o medicina – ne tikslusis mokslas. Čia niekada nebus vienintelio teisingo atsakymo ir yra per daug kintamųjų. Labai gaila, bet klaidos neišvengiamos, kad ir koks geras, profesionalus gydytojas būtum.
Nėra gydytojo, kuris neturi savo „pacientų kapelių“. Neklysta tik tas, kuris nedirba. Turi susitaikyti ir gyventi su tamsiomis sąžinės dėmėmis.
Jokie populistiniai ministrų apribojimai manęs nesustabdys. Lietuvos medicinos sistemoje padėtis yra tragiškai bloga ir nuolat blogėja. Mažinami atlyginimai, gydytojai verčiami eiti nemokamų atostogų, ribojami tyrimai, o pacientai nusiteikę priešiškai. Ar, jūsų nuomone, normalu, kad daugumos gydytojų vidutinis atlyginimas nesiekia 2500 Lt? Labai sunku paaiškinti, kodėl valdžios šulų lūpose jis virsta kelis kartus didesniu užmokesčiu.
Aš sutinku, kad ir kitos specialybės Lietuvoje blogai apmokamos. Bet ar jūs kiekvieną dieną dirbate viršvalandžius, stovite operacinėje kartais net aštuonias ar devynias valandas, naktį važiuojate pakartotinai operuoti kraujuoti pradėjusio ligonio?
Beveik visi gydytojai turi dirbti keliuose papildomuose darbuose, nes kitaip nebus kaip sumokėti už vaiko auklę, papildomus būrelius ar buto paskolą. Didelis darbo krūvis taip pat prisideda prie didesnio klaidų skaičiaus. Mažas malonumas imti „padėkas“. Bet jei ne vokeliai, Lietuvoje neliktų nė vieno sveiko proto gydytojo.
Niekas kitas, o tik mes patys kalti, kad mokytojų, policininkų, gydytojų ir kitų profesijų atstovų atlyginimai tokie juokingi. Rūkome kontrabandines cigaretes, naudojame kontrabandinius degalus ir toleruojame algas vokeliuose. Pusė Lietuvos ekonomikos pasislėpusi šešėlyje. Todėl Lietuvos gydytojo alga dar ilgai neprilygs net Estijos ar Lenkijos gydytojų algoms.
Lietuva kiekvieną dieną netenka protų ir toliau jų neteks, kol mes nepakeisime požiūrio ir neišmoksime tolerancijos. Aš tikrai nenoriu gyventi nuolatinio fizinio ir dvasinio nuovargio būsenoje. Dirbti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ir nematyti savo šeimos.
Noriu didžiuotis savo specialybe ir gyventi oriai, o ne gyventi nuo algos iki algos ir tikėtis, kad gausiu kokį vokelį. Aš nenoriu, kad mano sūnui būtų gėda prisipažinti, kad jo tėvas yra gydytojas ir nėra kaip sumokėti už būrelį ar papildomas pamokas.
Jau po pusmečio aš išvažiuoju, bet tikiuosi, kad kada nors padėtis pagerės. Ir jaunieji gydytojai galės čia dirbti ne tik dėl finansinės naudos, bet ir todėl, kad yra gerbiami.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
