Motina siūlė kyšį, kad 7 mėnesius nėščiai dukrai padarytų abortą

Bijojau. Tylėjau, netgi mėginau save įtikinti, jog aš ne nėščia. Buvau vienuoliktoje klasėje ir nėščia. Nesisakiau net mamai (tėvo neturėjau, žuvo, kai buvau maža). Bet atėjo vasara, ir aplinkiniai ėmė įtarinėti, nors pilvo tikrai nesimatė. Pagaliau slapta nuvažiavau pas ginekologe - ji tik pamačiusi mane pasakė, jog būsima mamytė atėjo. Pasakė, jog kitą dieną ateičiau su mama, nes esu nepilnametė, todėl reikia suaugusio leidimo testams ir pan.

Buvau vienuoliktoje klasėje ir nėščia.<br>123rf. asociatyvi nuotr.
Buvau vienuoliktoje klasėje ir nėščia.<br>123rf. asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė

2014-03-31 13:10, atnaujinta 2018-02-14 23:56

Bijojau. Tylėjau, netgi mėginau save įtikinti, jog aš ne nėščia. Buvau vienuoliktoje klasėje ir nėščia. Nesisakiau net mamai (tėvo neturėjau, žuvo, kai buvau maža). Bet atėjo vasara, ir aplinkiniai ėmė įtarinėti, nors pilvo tikrai nesimatė. Pagaliau slapta nuvažiavau pas ginekologe - ji tik pamačiusi mane pasakė, jog būsima mamytė atėjo. Pasakė, jog kitą dieną ateičiau su mama, nes esu nepilnametė, todėl reikia suaugusio leidimo testams ir pan.

Taigi teko pasisakyti mamai. Labai bijojau ir ne veltui, nes mama pareiškė - abortas, ir taškas. Aš neturėjau teisės pasipriešinti, juk buvau nepilnametė. Bet nenorėjau žudyti sako mažylio. Aš jį jaučiau ir juo gyvenau. O vaikelio tėvas visaip mėgino mane paveikti, kad tik pasidaryčiau abortą.

Kitą rytą nuvykome pas gydytoją. Ji pranešė, jog jau septintas nėštumo mėnuo. Mama siūlė pinigus, kad tik vaiku atsikratytų, bet gydytoja - ačiū jai - to nepadarė. Tuomet mama sumąstė, jog duos gerti kažkokių vaistų, ir taip įvyks persileidimas. Bet aš negėriau duodamų tablečių.

Taigi tuomet jau vaikelio tėvas sumąstė mane išgąsdinti, manė, gal taip nužudys mano angeliuką. Bet jam nepavyko. Galų gale visi nurimo...

Po poros mėnesių gimė nuostabi mergaitė. Mano mama pamilo ją iš pirmo žvilgsnio. O vaikelio tėvas pasakė, jog nepripažins jos, nes gimė ne sūnus. O man buvo nesvarbu, juk turėjau gražiausią dovaną - dukrytę. Su mama sutarėme puikiai, ji padėjo, kaip tik galėjo. Leido man eiti į mokyklą.

Deja, kai dukrytei buvo du mėnesiai, mano mama mirė. Likau viena su dukryte. Buvo skaudu... Baisu. Aplinkiniai gailėjo, jog likau viena ir su vaiku ant rankų. Mat vaikelis dar labiau viską apsunkina. Bet man taip neatrodė.

Nes tik dėl dukrytės turėjau jėgų atsitiesti. Dėl jos turėjau norą gyventi. Ji yra mano turtas - mano gražiausia dovana. Nors jos tėvas net nenori žinoti apie ją nieko. Jis nematęs dukters jau 6 metus. Bet mums jo ir nereikia. Nes dukrytė turi žmogų, kuris ją myli ir mylės amžinai. Likimas suteikė tokią dovaną, už kurią kasdien dėkoju Dievui!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.