Šiandieninėje Lietuvoje šis gydymo metodas – sukelti baimę – vis dar naudojamas, tik skirtumas tas, kad jis taikomas sveikiems žmonėms, juos paverčiant psichiškai nestabiliais. Tiesa, to, kad tokiu būdu „gydomi“ sveiki, nieko apie tai nenutuokiantys piliečiai, niekas nepripažins. Garsiai buvo paskelbta, kad mūsų visuomenė serga, kad jai reikia kvalifikuotos pagalbos. Diagnozę nustatė aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai ir ją pakartotinai, ir ne kartą, patvirtino iš brangiai apmokamų ekspertų, politologų propagandistų ir didžiosios žiniasklaidos priemonių atstovų sudarytas „daktarų konsiliumas“ . Jų išvada ta pati – Lietuva serga, o ligos pavadinimas – patriotizmo nepakankamumas .
Ryškiausi ir dažniausiai pasitaikantys požymiai, pagal kuriuos atpažįstama ši liga – nepakankamai mylimi ir garbinami konservatoriai ir Dalia Grybauskaitė, nepakankamai bijoma ir / arba nekenčiama rusų. Tvirtinama, jog laiku nesuteikus reikiamos pagalbos ir ligai progresuojant, gali būti komplikacijų, kurių pasekmė - sumažėjęs gimstamumas, savižudybės, alkoholizmas ir emigracija, o kraštutiniais, ekstremaliais ligos paūmėjimo atvejais - per rinkimus balsuojama ne už tuos, už kuriuos reikia. Tai - paskutinė ir pavojingiausia patriotizmo nepakankamumo ligos stadija.
Manoma, kad ligos požymiai išryškėja sulaukus pilnametystės – kai suteikiama teisė balsuoti, bet juos galima pastebėti ir žymiai jaunesniame amžiuje. Patriotizmo nepakankamumo ligos rizikos grupei priskiriami visi, kas gimė ir gyveno Sovietų Sąjungoje – teigiama, kad daliai jų šiandien pasireiškia simptomai – tokie kaip nostalgija praėjusiems laikams, nepasitenkinimas valdžios sprendimais, ar net kylančios dar pavojingesnės mintys – protestuoti. Jų manymu, liga gali būti perduodama paveldimumo būdu, tačiau priežastys gali būti ir auklėjimo klaidos (per daug tolerancijos ir per daug laisvės , per mažai muštro ir „beržinės košės“ ), patriotizmo nepakankamumo virusą galima netgi „pasigauti“ ir parsivežti iš kitų, tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų šalių. Taigi, čia – ne tik Lietuvos problema.
Kaip minėjau, šią „ligą“ XXI a. Lietuvoje bandoma gydyti baime. Per paskutinį ketvirtį amžiaus buvo eksperimentuojama ir gąsdinama komunizmu, Rusija, pedofilija, lenkais ir gėjais, taikant ir derinant įvairias sukeliamos baimės dozes, bet buvo pastebėta, kad vaistai po kurio laiko tampa neveiksmingi. Panašiai kaip žmogaus organizme įsiveisęs virusas pripranta prie antibiotikų ir todėl jų reikia vis stipresnių, ar kaip narkomanui ir alkoholikui pradeda nepakakti kasdieninės normos, ir kvaišalų reikia vis daugiau, taip pat pradeda neveikti ir norimo rezultato neduoda tos pačios rūšies baimės dozė.
Tie, kas nustatė „Lietuvos ligą“, viliasi, kad stipresnė nei anksčiau rusų irVladimiro Putino baimės dozė šį kartą turėtų padėti. Ir, bent šiuo metu, rezultatai juos turėtų džiuginti, nes atrodo, kad „gydymas“ veikia. Dar neseniai sveiki žmonės tampa psichiškai nestabilūs ir elgiasi kaip bepročiai – jie pradeda kliedėti, mato iškreiptą pasaulio vaizdą, padaugėja isterijos ir psichozės atvejų. Kaip hipohondrikai, kurie nuolat nerimauja, kad gali susirgti, taip ir didesnė visuomenės dalis bijo, kad tuoj tuoj bus užpulti ir pradeda matyti haliucinacijas – rusų tankus pas save darže, ar V.Putiną Vasario 16–ąją sakantį kalbą iš balkono Pilies gatvėje. Galiausiai gydymas baime padaro savo – dar vakar buvę sveiki žmonės pradeda bijoti ir nekęsti rusų, tampa nacionalistais ir rusofobais.
Teisybės vardan reikia pasakyti, kad šį metodą – sukelti baimę - vartoja ne tik valdžios atstovai, bet ir tie, kurie dar tik ketina papulti į valdžią ar jau yra išmėginę šį būdą anksčiau. Štai dabar jie Lietuvos piliečius gąsdina užsieniečių, pasiruošusių supirkti Lietuvos žemės baubu, ir, kaip ir galima buvo tikėtis, suranda nemažai tuo patikinčių.
Lietuva ES pirmauja daugelyje sričių. Net nevardinsiu kuriose – visi gerai žino. Bet, be jokios abejonės, lyderiautume dar vienoje srityje - jei būtų statistiniai duomenys, mūsų šalyje būtų didžiausias zombių - kaip juos įvardino vienas FB draugas - procentas. Šie, naujos kartos zombiai, tai dėl žiniasklaidoje, ypač televizijos programose, besiliejančios propagandos psichiškai paveikti gyventojai, kuriems ne tik išsivysto priklausomybė nuo televizijos, bet, svarbiausia, gavę didžiulę baimės dozę patys to nesuprasdami pradeda jausti ir elgtis neadekvačiai - mato pasaulio vaizdą iškreiptą ir tik dviejų spalvų – baltos ir juodos, juos kankina nerimas, pasireiškia kliedesiai, visur mato priešus, kurie realybėje dažniausiai neegzistuoja. Tokių Lietuvoje yra net 87 proc.- tiek, apklausus didžiųjų miestų gyventojus, yra tikinčių, kad naujas Rusijos bandymas okupuoti Lietuvą yra realybė. Tai jau ne pavieniai ligos atvejai. Tai - epidemija. Masinė psichozė ir isterija. Kitaip, kaip medicininiais terminais, - to nepavadinsi.
Sakysit – kas tu toks, kad gali nustatinėti diagnozę – juk tai valdžios prerogatyva ir kaip gali abejoti 87 proc. Lietuvos piliečių sveiku protu? Atsakyčiau taip – matyt, mano imuninė sistema stipresnė (galbūt dar ir todėl, kad negyvenu Lietuvoje) ir masinėms psichozėms nepasiduoda tik stipriausi. O kad tokių, panašių kaip maras ar cholera visuotinės psichozės epidemijų per visą žmonijos istoriją buvę ne kartą, turbūt nesiginčys niekas . „Nacionalizmas – tai infantili liga, tymai , kuriais serga žmonija“ – tai ne mano, tai Alberto Einsteino diagnozė.
Šia liga vis dar nepersirgo daugelio šalių gyventojai , o Rusijoje, Ukrainoje ir - kaip nebūtų liūdna - Lietuvoje, ji šiuo metu paūmėjo.
Telieka konstatuoti, kad valdantieji, bent šiuo laikotarpiu, žmonių psichinės sveikatos kaina savo tikslą pasiekė – baimė ir neapykanta sutelkė ir suvienijo tautas (o dar sakoma – lietuviai nevieningi!). Ką gi, serijinis žudikas Deksteris, kurį pamilo Amerikos ir viso pasaulio serialų mylėtojai, sakydamas, kad „Fear is a powerful motivator“ („Baimė yra galingas ginklas“), buvo teisus. Baimė iš tiesų yra galingas motyvuojantis veiksnys – tai gerai žino ir tuo naudojasi visų valstybių valdžiažmogiai.
Bet jei vis tik norite atsikratyti baimės ir neapykantos ar net jeigu neprisipažinsite ir nežinote, kad sergate (psichiniai ligoniai dažniausiai to nežino), vis tiek primygtinai siūlau pasinaudoti kitu, veiksmingesniu XVIII a. gydytojų taikytu ir aprašytu metodu – jie buvo pastebėję, jog psichines ligas gydyti padeda kelionės. Keliaukite. Tai išbandytas būdas. Tikrai padės.
Ir pabaigai - būčiau nenuoširdus, jei neprisipažinčiau - baimė ir man nesvetima – ir aš dažnai ko nors bijau. Šiuo metu bijau, kad jei dar ilgiau lauksiu, pabrangs lėktuvo bilietai - ne, šį kartą ne į Krymą - į Ispaniją...
