Stažuotei išvykusi į užsienį užsiregistravau tarptautiniame pažinčių portale. Gal namie likusi šeima ir draugai privertė jaustis labai vieniša, labai pritrūko artimo žmogaus šalia, prieš kelis mėnesius buvau išsiskyrusi su vaikinu. Nuėjau į porą pasimatymų, bet nieko įdomaus neradau.
Stažuotei besibaigiant gavau laišką nuo amerikiečio. Įprastai neatsakinėjau į tolimus laiškus, bet šiame kažkas kabino. Profilis nesudomino, vyras iš Kalifornijos, juodaodis, gerokai vyresnis (man 23-eji, jam 49-eri). Nei juodaodžiai, nei daug vyresni niekada netraukė. O ir išvaizda nežavėjo, ne mano skonio. Bet atrašiau tikėdamasi apsikeisti pora laiškų ir tiek.
Pora laiškų virto keturiais mėnesiais kasdienio susirašinėjimo ir tūkstančiu elektroninių laiškų. Temos nesibaigė. Pamažu sužinojome daug vienas apie kitą. Aš - savo srities profesionalė, visai sėkmingai dirbu sau. Jis - ne turtuolis, bet gerai gyvenantis verslininkas. Jis turi puikų išsilavinimą, pradedant privačia mokykla, aš po mokyklos baigimo mokiausi tik savo specialybės kursuose, formalaus aukštojo išsilavinimo neturiu. Jis išsiskyręs prieš 15 metų, du suaugę, savo gyvenimus kuriantys vaikai. Skirtumų atrodo daug, bet panašumų radom dar daugiau. Kadangi nieko nesitikėjau, buvau visiškai atvira, nebandžiau patikti. Atsivėriau daugiau nei įprastai nesitikėdama gyvenime šį žmogų pamatyti.
Vėliau juokėmės, kad apsigavau katastrofiškai... Po trijų mėnesių pradėjom šnekėti apie susitikimą. Pasitikiu savo nuojauta, tad nusprendžiau rizikuoti ir skristi pas jį. Gavau bilietus skrydžiui po mėnesio.
Susitikus, šnekant atvirai, kiek išsigandau. Keistas aprangos stilius, ir dar pasitiko su draugu, ko nesitikėjau. Galvojau, kad pasimėgausiu turimomis 10 dienų ir tuo baigsiu. Bet... Bendraujant netrukus pajutau, jog tai - žmogus, kurį žinau, su kuriuo kasdien bendravau 4 mėnesius. Greit atsipalaidavau, pasijaučiau laisvai šalia jo. Galėjau visiškai būti savimi.
Laikas neprailgo. Miesto apžiūrėjimas, muziejai, restoranai ir klubai. Bet buvo taip pat gera gulinėti lovoje ir šnekėtis apie bet ką. Taip, lova irgi buvo. Labai pagarbiai ir jautriai mano savijautai, likau labai patenkinta ir šia svarbia santykių dalimi. Visada gyvenime ėmiau vyrus, kurių norėjau be moralės kančių, bet ir moku tvirtai atsisakyti, jei tokio noro neturiu.
Jau tada jis tarsi netyčia užsiminė apie dalykus, kurie leido įsitikinti rimtais ketinimais. Apie ateitį ir kas bus, kai turėsime vaikų. Mačiau, kad jis net nepastebėjo, ką pasakė. Aišku, buvau paprašyta būti jo mergina. Ir sutikau. Susipažinau su dar keliais draugais pristatant mane jau kaip merginą. Būnant kartu jaučiau, jog taip ir turi būti. Laikas prabėgo greitai, oro uoste verkiau, nes nenorėjau atsisveikinti su juo...
Grįžus laukė daug galvos laužymo. Tokia netikėta pažintis ir visi mūsų skirtumai susuko galvą. Visų pirma, nežinojau, ar esu pasiruošusi dėl meilės palikti savo namus ir vis sėkmingesnę karjerą. Savo srityje jau buvau pripažinta kaip viena geriausių, klientų srautas ir pajamos jau tapo atitinkami.
Savo abejonėmis dalinausi su juo. Šnekėjome apie savo svajones, kaip matome šeimą. Įsigilinau ir į jo praeitį, kuri toli gražu ne rožinė, bet jo atvirumas ir savo klaidų pripažinimas tik suteikė daugiau pasitikėjimo.
Pradėjome kalbėti apie gyvenimą kartu. Abu pilnai pripažinome savo jausmus. Iki šiol po skyrybų jis naudojosi merginomis pramogai, nenorėjo rimtų įsipareigojimų, tad su laiku visi santykiai nutrūkdavo. Manyje jis rado kažką daugiau, pats pripažino, jog nežino, kuo aš jį pakerėjau. Skamba kvailokai ir naiviai, bet tuo tikiu. Abu kartu perėjome per netikėjimo ir abejonių etapą, abu bandėme atkalbėti save nuo šių santykių, bet tai beviltiška... Abu nebegalime atsisakyti vienas kito.
Šiuo metu planuojam antrą mano vizitą. Vasarą jis ruošiasi skrydžiui į Lietuvą. Praėjo vos 6 mėnesiai nuo mūsų pažinties, bet viskas krypsta labai rimta linkme, vestuvių ir šeimos kūrimo link. Abu nustojome kovoti su šiais santykiais ir nusprendėme mėgautis likimo dovana. Nesu tikra, kad viskas taip ir išeis, bet duodu tam šansą. Kaip bus, parodys laikas. Kol kas iš smulkių užuominų pradedu įtarti, kad jis jau ruošiasi pirštis man apsilankius. Jei taip nutiks, aš sutiksiu. Juk jaunystė - tinkamiausias laikas beprotiškiems poelgiams.
Taip ir būna. Lyg tokie skirtingi, o taip gera kartu. Atsitiktinė pažintis internetu davė nuostabią patirtį ir galbūt nuostabią ateitį. Jau pradedu pirmus žingsnius dirbant su jo verslu. Ir savo darbo atsisakyti negalėčiau, nebent perkelčiau. Per daug juo mėgaujuosi. Auksinis narvelis nenusimato, jis palaiko mano norą dirbti ir mokytis toliau, didžiuojasi pasiekimais mano darbe. Nors esu daug paprastesnė, bet nesijaučiu prastesnė. Jis irgi ne idealas, matau ir jo trūkumus, su kuriais galėsiu gyventi. Būdami ir skirtingi, ir panašūs mes tinkame vienas kitam.
Merginos, pasikliaukite savo nuojauta. Jei šalia vyro jautiesi nekaip, daug nesitikėk. Ilgai tai netruks. Kai rasite savo žmogų, neliks abejonių. Bus ir galvos skausmo, ir nemalonumų, smulkių nusivylimų, bet viduje jausi, kad taip ir turi būti. Nesvarbu, ar tai bus Jonas iš gretimo namo, ar užjūrio milijonierius. Neliks nieko kito, kaip tik kurti savo laimę. Na, ir nespjaukite į internetą. Tarp pelų galite rasti ir vieną auksinį grūdą...