Prieš kelerius metus su savo vaikais leidome savaitgalį pajūryje. Ten pat buvo ir kita šeima - mama, tėtis, jų kūdikis bei vaikučio senelis. Mama sau žindė mažylį nesislapstydama nesidangstydama ir nedrebėdama, kad kokios perekšlės apšauks ja kaimiete. Ir įsivaizduokit sau - nei man, nei mano vaikams, net mano vyrui tas vaizdas nesukėlė jokių nepatogumų.
Mūsų namuose buvo (ir vis dar tebėra) ne vienas žindomas kūdikis. Mano vaikai tai priima kaip savaime suprantamą dalyką ir nerausta pamatę lopinėlį atidengtos krūties.
Šiuo metu gyvenu ne Lietuvoje ir galiu pasidalyti patirtimi - niekam čia neįdomūs tie žindančių mamyčių papai. Žmonės čia nebėga lauk iš vaikų žaidimo aikštelės ar parko, pamatę žindančią mamą. Ir žindymas yra skatinamas įvairiausiais įmanomais būdais.
Kartą, atėjusi su savo beveik metų bambliu į susitikimą su vyriausiojo vaiko mokytoja bei mokyklos direktoriumi, buvau paskatinta pažindyti vaiką, nes jis buvo neramus ir irzlus.
Taigi, mielieji tėvai, švieskite savo atžalas namuose, kad po to netektų raudonuoti - nei jums, nei jiems, išvydus lopinėlį apnuogintos krūties.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
