Kodėl gydytojai ima kyšius? Todėl, kad pacientai patys juos kiša. Ir tuo metu, kai tau bando duoti kyšį, jautiesi tikrai blogai. Manau, kad jeigu paimi kyšį, jautiesi dar blogiau. Bet jeigu gerai pagalvoji apie paskolą, apie vaikus, apie šeimos išlaidas ir kiek tu uždirbi – tas blogas jausmas turėtų sumažėti, nes gavai pinigų savoms išlaidoms, juk pakankamai vis tiek neuždirbi. Gali būti, kad per ilgą laiką įpranti prie kyšių, pradedi jų tikėtis, o gal net reikalauti, nes jie žymiai pagerina tavo finansus.
Gydytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Taip, ligoninių vadovai, skyrių vedėjai, profesoriai uždirba gana nemažai, lyginant su kitų specialybių darbuotojais. Tačiau paprastų gydytojų, jaunų gydytojų, gydytojų rezidentų atlyginimai yra maži ir per maži, kad būtų galima gyventi oriai.
Jaunesnysis gydytojas rezidentas Lietuvoje dirbdamas savo rezidentūros bazėje uždirba maždaug 970 litų į rankas, dar papildomai gauna 1200 litų stipendiją. Iš viso – maždaug 2170 litų, ir tai Lietuvos mastu atrodo jau visai neblogai. Tačiau jeigu gydytoja rezidentė išeina motinystės atostogų vieneriems metams, gauna tik apie 970 litų. Jei dvejiems – gauna dar mažiau. Tokia suma yra tikrai per maža.
Geriau jau būtų išmokamas tik atlyginimas, kurio dydis siektų tą pačią sumą – 2170 litų, nes stipendija atrodo kaip įteisintas atlyginimas vokeliuose. Būnant gydytoju rezidentu ir dirbant vienoje darbo vietoje sudėtinga gauti būsto paskolą, nes per mažas atlyginimas. Susitaupyti būstui taip pat neįmanoma, nes pajamos padengia išlaidas ir sutaupyti tegali juodai dienai.
Gydytojams – tiek rezidentams, tiek vyresniems – taip pat reikalingi stetofonendoskopai, chalatai, kraujospūdžio matavimo aparatai, pulsoksimetrai ir kiti prietaisai, kurie taip pat kainuoja ir gydytojai turi juos pirkti patys.
Be to, šiuolaikinė medicina reikalauja nuolat atnaujinti žinias, todėl gydytojams būtina tobulėti ir važiuoti į konferencijas, mokymus, stažuotes. Už kelionę ir dalyvavimą jose medikai dažniausiai sumoka patys, nes ligoninės tam neturi pinigų. Gydytojams rezidentams prašant, universitetas gali skirti iki 2000 litų per metus stažuotėms ir konferencijoms. Tokios sumos užtenka vienai konferencijai, ir tai ne visi ją gauna. Be to, gydytojai rezidentai yra verčiami imti nemokamas atostogas, jei išvyksta į stažuotę, mokymus ar konferencijas.
Šiuo metu spaudoje dažnai rašoma, kiek Lietuvai per metus kainuoja vieno gydytojo rezidento paruošimas. Būnant gydytoju rezidentu kyla klausimas, kas tiek gali kainuoti ir kur tie pinigai nukeliauja? Ligoninėse yra vadinami „gydytojų rezidentų vadovai“, kurie dažniausiai tiesiog deda parašus ant dokumentų ir tik išimtinais atvejais moko rezidentus, tačiau alga, kurią jie gauna už šį darbą, turbūt nesiekia tokių sumų. Gydytojai rezidentai ligoninėse dirba. Kartais darbo jie turi labai daug, ir tai priklauso nuo to, kaip skyriuje organizuojamas darbas.
Didžiosiose ligoninėse, kuriose yra rezidentūros bazės, naktį budėti terapiniuose skyriuose lieka vieni rezidentai. Dar yra reanimacija, kurią galima kviesti ypatingais atvejais. Už naktinį budėjimą gydytojas rezidentas gauna 20 – 30 litų. Turbūt Lietuvoje nėra daug kitų sričių specialistų, kurie dirbtų naktimis ir savaitgaliais už tokią juokingą sumą. Be to, už budėjimus nėra mokama atskirai, jie įskaičiuojami į bendrą valandų, kurias dirbi, skaičių. Taigi nėra skirtumo, ar turėsi šešis budėjimus per mėnesį, ar vieną – atlyginimas toks pats, arba keičiasi labai nežymiai.
Atrodo, kad baigus rezidentūrą gydytojo gyvenimas turėtų pagerėti, nes Lietuvoje trūksta medikų. Tačiau Lietuvoje trūksta tik tam tikrų specialybių gydytojų tam tikruose Lietuvos rajonuose, dalis šios informacijos patalpinta sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje.
Jaunam gydytojui yra sudėtinga įsidarbinti: dažnai, kad gautum darbą, turi arba nešti kyšį, arba turėti gerų dėdžių ir tetų, kurie ką nors pažįsta ir susitaria, kad tave įdarbintų. Paprastai jaunas gydytojas negauna pilno etato. Taigi dirba per kelias vietas, kad uždirbtų apie 2000 litų. Kartais tenka važinėti per kelias skirtingas gydymo įstaigas tame pačiame mieste, kartais važiuojama į kitus miestus.
Dažnai rašoma, kad gydytojai blogai atlieka savo darbą. Gydytojai taip pat yra žmonės ir gali suklysti. Lietuvoje nėra sistemos, kuri ne tik apdraustų gydytoją nuo klaidų, bet ir skatintų analizuoti klaidas. Klaidas visi stengiasi nuslėpti.
Iš kitos pusės, mūsų ligoninių galimybės ir ištekliai yra riboti, dėl to kartais negalima paskirti ne pirmos būtinybės tyrimų arba už tyrimus ir vaistus pacientams tenka primokėti. Dėl to kenčia pacientai, nes jie tikisi, kad ligoninėje gaus visą reikalingą priežiūrą, o to negauna. Negana to, gydytojams ne visada užtenka laiko ir kantrybės jiems išaiškinti visą mūsų biurokratinę sistemą.
Labai blogai, kad gydytojams tenka dirbti per kelias darbo vietas, nes dirbdami vienoje įstaigoje jie negauna pakankamo atlyginimo. Tokiu atveju nukenčia pacientai ir gydytojų darbo kokybė, tačiau gydytojai nori gyventi oriai ir užsidirbti. Todėl dalis jaunų ir vyresnių gydytojų išvyksta dirbti į užsienį, kur gauna didesnį atlygį ir geresnes darbo sąlygas. Be to, dalis ką tik baigusių medicinos studijas išvyksta todėl, kad Lietuvoje neturi galimybės įstoti į norimos specialybės nemokamą vietą. Niekas nenori mokėti už tai, kad dirbtų, bet iki 30 metų gyventų išlaikomas tėvų.
Mūsų sveikatos sistema turi daug trūkumų. Nepatenkinti ir gydytojai, ir pacientai. Dabartinis sveikatos ministras stengiasi reformuoti mūsų sveikatos sistemą, tačiau neatsižvelgia į visas jos bėdas. Jam galėtų padėti stiprios gydytojų profesinės sąjungos ir pacientų atstovai, tačiau šiuo metu Lietuvoje tokių nėra. Visi yra priklausomi nuo viršininko, partijos, giminaičių, finansinių įsipareigojimų ir labiausiai dreba dėl savo kėdės, todėl nesistengia ką nors pakeisti. Užsienyje medikai, kad ir gaudami padorų atlyginimą, protestuoja dėl geresnių darbo sąlygų, dėl ilgesnių atostogų, didesnio darbo užmokesčio ir t.t.
Tikriausiai gydytojų darbo per kelias vietas problemą, kyšių problemą, darbo kokybės klausimą, gydytojų rezidentų problemas išspręstų:
1. Adekvatus darbo užmokestis visiems gydytojams (pvz. Estijoje gydytojas rezidentas uždirba 2000 eurų) bei ilgalaikės darbo užmokesčio kėlimo programos sukūrimas.
2. Gydytojų įdarbinimas etatais, o ne pusetačiais.
3. Žalos atlyginimo be kaltės modelis, kuris užtikrintų, kad pacientui bus atlyginta žala ir kad padarytos klaidos bus analizuojamos, taip ateityje sumažinant padarytų klaidų skaičių.
4. Rezidentūros bazių, mokymo programų, vietų skaičiaus, finansavimo paskirstymo pertvarkymas.
5. Aktyvus ir efektyvus medicinos darbuotojų profesinių sąjungų dalyvavimas sveikatos apsaugos reformavime atstovaujant savo narių interesus.
6. Valstybinių sveikatos įstaigų vadovų skyrimas pagal kompetencijas, medicininį ir vadybinį išsilavinimą, darbuotojų balsus, o ne pagal priklausymą ar lojalumą partijai (šiuo metu valstybinių sveikatos įstaigų vadovų skyrimas daugiausia priklauso nuo ministerijos).
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
