Filmo kūrėjai sąmoningai ar po kieno nors (iš šio pasaulio stipriųjų) skubaus nurodymo pakartojo S.Stonkaus mintį, kad atsirado Sabonis ir prasidėjo nauja krepšinio era. Taip, visiškai sutinku, kad prasidėjo nauja krepšinio era ne tik Lietuvoje, SSRS, bet ir visame pasaulyje, tik lieka atviras klausimas – iš kur atsirado Sabonis?
Gal jis tiesiai iš gatvės buvo paimtas į „Žalgirį“, dar būdamas moksleiviu?
Filmas prasideda nuo 1981 m. Arvydo interviu. O kur dingo metai nuo 1974-ųjų, kai jis pradėjo treniruotis pas trenerį Jurijų Fiodorovą? Kur dingo Kauno krepšinio mokykla (dabar „Aisčiai“), kur dingo 5-oji vidurinė mokykla (dabar V.Kudirkos) ir jos pirma sportinė klasė, kurioje mokėsi Arvydas? Kur dingo jo jaunų dienų komandos draugai, fizinio lavinimo mokytojai ir, pagaliau, kur dingo jo pirmas treneris J.Fiodorovas?
Nejaugi Sabonis tikrai atsirado 1981 metais ir iš karto tapo žvaigžde? Istorijos nutylėjimas irgi yra melas. Ir gaila, kad filmo kūrėjai šio melo nesugebėjo išvengti.
Keisčiausia, kad pradiniam filmo variante aš apie tai beveik viską buvau papasakojęs savo ilgame interviu, kurį filmo kūrėjai įrašė V.Kudirkos mokyklos sporto salėje, bet į filmą nebuvo įtrauktas nė vienas mano žodis. Negana to, per skubėjimą, išimdami mano interviu, filmo kūrėjai pamiršo ištrinti mano pavardę iš filmo titrų (žmonių, kalbėjusių filme, sąraše).
Šis filmas mane paveikė dvejopai – džiaugiuosi už Arvydą ir jo pasiekimus ne tik sporto, bet ir kitose gyvenimo srityse. Ir labai skaudu, kad vis tik nutylėjo apie mano darbo indelį į jo sportinius pasiekimus jaunių amžiuje ir vėliau...
Man kyla labai rimtas klausimas: kas tai – politinis įsakymas ar Lietuvos nacionalistų užsakymas? Nes negalėjo Lietuvos pasididžiavimą išugdyti rusų-baltarusių tautybės treneris? Bet aš gi gimiau ir užaugau Kaune, baigiau LVKKI (Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutą-Red.) Kaune, dirbau krepšinio treneriu įvairiuose mokyklose ir vyrų komandose, mane treniravo garsūs Lietuvos treneriai – V.Sercevičius, A.Vilimas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, A.Stumbrys, M.Dedelis, V.Bimba.
Galų gale, aš pats žaidžiau „Žalgirio“ dublerių komandoje ir net buvau „Žalgirio“ jaunimo ir vyrų komandų treneriu... Ir svarbiausia – aš esu Lietuvos Pilietis, o mano pavardę vis dar bando ištrinti iš istorinės atminties, kad A.Sabonis yra mano didžiausias krepšinio kūrinys... Bet tikro istorinio fakto nepaneigsi, kol yra gyvi įvykių liudininkai ir dalyviai, kiek bebandytu nutylėti ir pameluoti pavyduoliai...
Toks filmo kūrėjų sprendimas žeidžia ne tik mane, kaip jo tikrą pirmą trenerį, bet ir sumenkina visų sporto mokyklų ir vaikų trenerių indelį į naujų krepšinio žvaigždžių ugdymą mūsų Lietuvai...
***
Filmo „Arvydas Sabonis 11. Visa galva aukščiau“ režisierius Rimvydas Čekavičius teigė, jog visos surinktos medžiagos sutalpinti į vieną filmą paprasčiausiai nebuvo įmanoma.
„Jeigu taip pajuokaujant, tai filmas nėra guminis ir į jį visko nesudėsi. Nesmagu, kad nebuvo J.Fiodorovo, bet lygiai taip pat nebuvo ilgo Jono Kazlausko interviu, nebuvo Željko Obradovičiaus, su kuriuo kalbėjomės Serbijoje, nebuvo P.J.Carlesimo – pirmojo A.Sabonio NBA trenerio. Daug ko nebuvo.
Tiesiog mes priėmėme tokią koncepciją, kad rodysime A.Sabonio gyvenimą nuo atėjimo į „Žalgirį“ iki grįžimo į „Žalgirį“. Nerodėme nei apie tai, kaip jis gimė ir augo, nei to, kad jis dabar dirba Lietuvos krepšinio federacijoje. Nors tikrai turėjome puikių vaikystės istorijų, kurias papasakojo Arvydo šeimos nariai ir pats Arvydas.
Bet filmas trunka tiek, kiek trunka, ir visko negalėjom sudėti“, – kalbėjo filmo kūrėjas.