Mamos vyrai mane išnaudojo, o aš save skriaudžiau dar labiau

Norėčiau pasidalinti su jumis savo istorija. Man 16 metų ir gyvenu viena su mama, tėvo neturiu, jis nuo pat pradžių nenorėjo turėti jokių reikalų su manimi.

Su mama kasdien pykdavomės, rydavau vaistus saujomis, kad tik nebeeičiau į mokyklą ir nereikėtų viso to kęsti.<br>„123rf“ asociatyvioji nuotr.
Su mama kasdien pykdavomės, rydavau vaistus saujomis, kad tik nebeeičiau į mokyklą ir nereikėtų viso to kęsti.<br>„123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gabrielė

Dec 21, 2014, 10:25 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 4:19 PM

Mano mamos du draugai mane išnaudodavo, jie liesdavo mane ir liepdavo daryti įvairiausius šlykščius dalykus. Buvau uždaryta į psichiatrinę ligoninę, kai apkaltinau juos išnaudojimu. Niekas manimi nepatikėjo... Tada ir įsipjoviau pirmą kartą. Skausmas patiko, bet paliko ir labai ryškų randą. Kai visa tai įvyko man buvo tik 9 metai!

Dabar man 16-ika ir aš vėl neseniai gulėjau ligoninėje. Kiekvieną dieną aš kęsdavau žiaurias patyčias, susidėjau su ne tais draugais, pasklido dar didesnes apkalbos. Su mama kasdien pykdavomės, rydavau vaistus saujomis, kad tik nebeeičiau į mokyklą ir nereikėtų viso to kęsti. Aš save tiesiog žudžiau ir tas mane išsekino, aš pavargau nuo visko. Ir vėl susipjausčiau...Tik šį kartą visas rankas ir labai smarkiai. Keturias savaites gulėjau ligoninėje, niekas nepadėjo, tik šėrė vaistais. Turėjau daryti visokius vaikiškus darbelius, bet ten sutikau tokių kaip aš.

Tie draugai mane suprato, nes jie irgi buvo patyrę daugybę išgyvenimų. Kai tik išėjau iš ligoninės tą patį vakarą vėl susipjausčiau. Ir vėl, ir vėl...Kuo toliau, tuo labiau save žalojau. Negalėjau pakęsti savęs. Kodėl man kliuvo toks gyvenimas?

Dabar turiu draugą šalia savęs, jis man labai padeda. Nesitraukė iš mano gyvenimo net tada, kai aš buvau palūžusi ir dėl to aš jį labai myliu.

Gal kiti irgi mąsto nusižudyti, gal ta savižudybė ir padeda? Dabar mano rankos pilnos randų, vos matosi oda. Vien tik randai. Žinau, kad dėl to labai gailėsiuosi, bet aš gyvenu dabar.

Vis dar mąstau apie savęs žalojimą, pjaustymąsi, bet pabūkim protingi minutę. Kas nutiks, jei mes pjaustysimės? Kraujas pabėgs, atsiras randų, pajusime skausmą, o kas toliau? Ar tie pjūviai tau padės ateityje? Tave tik uždarys į ligoninę. Tu gersi vaistus, kurie tave slopins. Tu būsi tiesiogine ta žodžio prasme psichinis ligonis. Visi žiūrės į tave kaip į nesveiką. Aš tai dabar patiriu. Ir mane tas skaudina, bet aš kovosiu! Kas aš tokia, kad nusileisčiau gyvenimui? Kas mes tokie, kad matydami kenčiantį žmogų dar labiau jį žalojame? Po velniais! Padėkime vieni kitiems. Žinokite, galit kažkam išsaugoti ir gyvybę...

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.