Įvairiausio plauko skeptikus ir šiaip sąmokslo teorijų mėgėjus perspėju: nesu magistrinio darbo įvertinimu nepatenkinta studentė, šizofreniškai nerandanti vietos. Esu tik neabejinga Lietuvos Respublikos pilietė, kuri labai džiaugiasi, tuo, kad jai pavyko gauti puikų bakalauro išsilavinimą (universitete, kuris yra vertas savo vardo) ir studentė, kuriai kone per atsitiktinumą teko baigti magistro studijas MRU. Tiesa, diplomo rankose dar neturiu, o po šio rašinio paviešinimo turbūt galiu ir nebegauti.
Kuriozų, nekompetencijos, neetiško elgesio buvo pilni visi pusantrų studijų metų, tačiau galutinį nusivylimą MRU apvainikavo baigiamų darbų gynimo procedūra.
Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad paprastai gynimų komisijas sudaro iš atitinkamos srities geriausių specialistų. Aš gyniausi Turizmo sektoriaus valdymo programos darbą. Iš trijų komisijos narių, dalyvavusių mano darbo gynime, nei vienas nebuvo susijęs su turizmu (nebent tuo, kad turbūt visi patys atostogauja).
Ir vis tik, jei jau komisijas sudaro geriausi iš geriausių, tai reiškia, kad jų komentarai yra praktiškai neginčijami, juk tai profesoriai!
Tai štai kokių „perliukų“ pažėrė kompetetingos komisijos nariai.
Ar žinojote, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminų bankas nėra oficialus šaltinis, tinkamas naudoti magistriniame darbe? Pasirodo taip. Tuomet kuo remtis studentui?!
Ieškai pagalbos užsienio šaltiniuose, tačiau jokiu būdu, mielas studente, nedrįsk pasiremti Oxford‘o žodynu, nes tai apskritai yra nusikaltimas.
Kaip siūlote studentui atsakyti į recenzento klausimą, kai komisija, nespėjus pasakyti trečio žodžio, pertraukia, po ketvirto vėl pertraukia, taip pat po penkto, ir tik paprašius komisijos leisti pabaigti sakinį, spėji pasakyti bent jo pusę. Ir taip komisija tiesiog terorizuoja po kiekvieno klausimo. Vos praveri burną, tave jau tildo, neva, vis tiek nesugebėsi atsakyti.
O galiausiai už tavo aktyvų darbo gynimą – tai yra argumentuotą atsakinėjimą, drąsų trūkumų aiškinimą, pastabą įstaigos metodinių reikalavimų rengėjams, tave tiesiai šviesiai perspėja, kad savo darbo temos pernelyg geras išmanymas ir aktyvus gynimas „stipriai pakiš koją“ (suprask – įtakos įvertinimą).
Kaip manote, kas dar, remiantis visu gynimo procesu, kurio metu iš komisijos nebuvo išgirstas nei vienas rimtas darbo trūkumas, įtakoja pažymį? O gi tai, ar tavo visos lentelės pateiktos procentais, nes jei, neduok Dieve, tavo klausimyne buvo sudėtingesnių klausimų, į kuriuos atsakymus norėjai pateikti ne procentine išraiška, tai tu niekam tikęs kaip ir tavo darbas.
O žinot ko dar negalima daryti baigiamuosiuose darbuose? Pačiam pažymėti jo trūkumų, kurie yra reikšmingi darbo išvadų taikymui. Jei žinai, kad dėl pateisinamos priežasties surinkai nereprezentatyvią respondentų imtį ir vardan akademinės etikos tai pažymėjai darbe, tu vėlgi padarei neišperkamą nuodėmę.
Išvada: jei tavo darbas parašytas nors ir „copy-paste“ metodu, bet komisija to nepastebi, tai tylėk, gali gauti dešimtuką ir tavo nesąžiningu ir visiškai nereikšmingu darbu toliau remsis kiti ir vėlgi darys klaidingas išvadas, o tu gal net tapsi profesoriumi! Deja, tik tokiu, kaip ir šie, nepastebėję esminių darbo trūkumų, bet kabinėjęsi prie nereikšmingų sąvokų, ženklų.
Na ir pabaigai, pats geriausias.
Ką atsakytumėte į rimtu tonu gerbiamo komisijos nario užduotą tokį filosofinį klausimą: „Ką darytumėte, jei pas jus į žirgyną joti ateitų katinas?“ (paaiškinimas: katinas – gyvūnas).
Aš visų pirma pagalvojau, kad iš manęs, kaip ir iš kitų tą dieną besigynusių studentų (išskyrus tuos, kurių darbams vadovavo komisijos pirmininko pavaduotojas), paprasčiausiai šaiposi, bet vis tik nusprendusi nesuteikti komisijai pasitenkinimo, rimtu tonu atsakiau, kad jei katiną atvestų jo šeimininkas, kuris man sumokėtų už paslaugą, su katinu elgčiausi kaip su klientu. Dar pridūriau, kad tai turbūt nepatiktų gyvūnų globos organizacijoms – taip bandžiau pademonstruoti platesnę pasaulėžiūrą.
Po šio atsakymo komisija išsisėmė, matyt nesitikėjo, kad sugebėsiu atsakyti ir į šią pašaipą.
Atsiprašau tų kelių išties kompetentingų dėstytojų, kuriuos teko garbė sutikti šioje įstaigoje, kad jiems tenka atlaikyti naštą, tenkančią įstaigai.
***
Komentuoja MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius:
„Mykolo Romerio universiteto studentai yra informuojami apie apeliacijų galimybę dėl, jų manymu, netinkamai vykdytų baigiamųjų darbų gynimo procedūrų. Mes labai atidžiai tiriame kiekvieną apeliaciją, reaguodami į pamatuotus priekaištus, tyrime visada dalyvauja studentų atstovai.
Deja, minima studentė nei apeliacijos, nei kitokio nusiskundimo fakultetui nepateikė, todėl šiandien sunku iš esmės vertinti ir komentuoti žiniasklaidai perteikiamus emocionalius priekaištus dėl patirtų išgyvenimų baigiamojo darbo gynimo metu. Kita vertus, šį atvejį kaip ir kiekvieną, kai gauname pastabas dėl baigiamųjų darbų gynimo, būtinai išnagrinėsime.
Studentės baigiamasis darbas įvertintas teigiamu pažymiu – 7. Ją, kaip ir kitus sėkmingai apgynusius baigiamuosius darbus absolventus, kviesime į iškilmingą diplomų įteikimo renginį.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
