Norvegijoje dirbanti lietuvė siunčia užuojautą kolegėms tėvynėje

Man atrodo, greitai jau nieko nestebins santuokos su kitataučiais. Tiesiog nusprendžiau papasakoti savo istoriją.

Rasa su vyru ir jųdviejų dvynukais.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Rasa su vyru ir jųdviejų dvynukais.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasa

Mar 16, 2015, 11:38 AM, atnaujinta Jan 9, 2018, 9:04 PM

Esu Rasa, 32 metų moteris, 5 metus gyvenanti ir dirbanti Norvegijoje. Esu ištekėjusi už afrikiečio, kuris už mane jaunesnis 4 metais. Turime dvynukus – berniuką ir mergaitę, kuriems dabar 1,5 metukų. Esame laimingi, be galo laimingi.

Mano vyras kilęs iš Dramblio Kaulo Kranto. Tai nuostabus vyras, kurio nė už ką neiškeisčiau į jokį kitą. Visai nebijau piktų komentarų. Aišku, kad klius mano išvaizda, nes esu apkūnoka, bet Dievas mane tokią sukūrė ir myliu save tokią, kokia esu. Nebijau parodyti savo nuotraukų. Mokykloje buvau pilka pelytė. Labai kompleksavau dėl savo apkūnumo. Vaikai iš manęs tyčiojosi, o aš nemokėjau atsikirsti. Buvau uždaro būdo ir draugų neturėjau.

Lietuvoje apie 70 proc. vaikų patiria nuolatines patyčias. Aš asmeniškai net norėjau nusižudyti. Tėvai tempė pas psichologą. Iki šiol esu dėkinga savo nuostabiai gydytojai psichoterapeutei, kuri išmokė pamilti save, analizuoti savo jausmus, pakeisti požiūrį į daugelį dalykų. Pajutau, kad išsivadavau iš savo tamsaus pasaulio, pasijutau kitu žmogumi.

Baigusi mokyklą įstojau studijuoti bendrosios praktikos slaugos. Visada mėgau padėti žmonėms ir ši profesija man atrodė arčiausia mano pomėgio. Mokslai sekėsi puikiai. Juos baigusi, kelerius metus dirbau vienoje ligoninėje, bet darbo buvo daug, o atlyginimas apgailėtinas. Buvau tokia nusivariusi nuo kojų, kad grįžus namo tik miegoti norėjosi.

Tuo metu išsiskyrė mano tėvai ir tėtis išvyko dirbti į Norvegiją. Daugiau pasidomėjusi slaugytojų galimybėmis dirbti Norvegijoje, nusprendžiau ir aš išbandyti. Patiko.

Didelė užuojauta Lietuvos slaugytojoms, nes Norvegijoje vienai slaugytojai tenka 5 pacientai, kai Lietuvoje – apie 20. Atlyginimas – 4 kartus didesnis nei Lietuvoje. Lankiau norvegų kalbos kursus ir dirbau privačiuose senelių namuose. Jaučiausi puikiai. Vieną gražią dieną sutikau simpatišką afrikiečių kilmės gydytoją rezidentą. Galiu drąsiai teigti – pajutau meilę iš pirmo žvilgsnio. Niekada specialiai neieškojau sau vyro, bet esu 100 procentų tikra – mano nuostabusis vyras man siųstas likimo. Štai jau 5 metai, kai esu ištekėjusi ir tikrai dėl nieko nesigailiu.

Net juokas ima, kai lietuvaičiai aiškina, jog afrikiečių intelekto koeficientas gerokai žemesnis už mūsų. Mano vyras pastaruoju metu rezidentas – bendrosios praktikos gydytojas. Įdomu, ar kiekvienas lietuvis sugebėtų studijuoti mediciną?

Mano vyro vyresnioji sesuo Sandra yra psichologijos mokslų daktarė ir dėsto Anglijos universitete. Mano vyro tėvai – paprasti žmonės, gyvenantys Afrikoje ir nuoširdžiai mylintys visus 6 savo vaikus. Jie įskiepijo jiems tikrąsias krikščioniškas vertybes. Buvom nukeliavę į Afriką – Dramblio Kaulo Krantą. Žodžiais neina apsakyti, kokie ten draugiški ir mieli žmonės gyvena. Kaip vaikučiai vadino mane baltąja princese ir vis stengėsi paliesti. Net su vyru pasvarstom apie galimybę senatvėje gyventi Afrikoje, kai pastatysim vaikus ant kojų.

Buvom parvažiavę ir į Lietuvą. Na, dėkui Dievui, Vilniuje neteko pastebėti didelio rasizmo mano vyro ir vaikų atžvilgiu, nors buvo smalsuolių, kurie žiūrėjo išsižioję į mano vyrą... :)

Taip, mūsų mentalitetas skiriasi, bet tik gerąja prasme. Afrikiečiai tikrai moka džiaugtis gyvenimu. Kai kurie iš jų neturtingi, bet laimingi. Tuo tarpu mūsiškiai nesiliauja skundęsi. Afrikoje nėra savižudybių kaip Lietuvoje. Šiems žmonėms įskiepyta meilė Dievui.  Stengsiuosi, kad mano vaikai įgytų afrikiečių mentalitetą, o ne lietuviškąjį.

Apie mergaičių apipjaustymą galiu pasakyti, kad tai vis dar vyksta tam tikrose Afrikos šalyse ir kultūrose, bet su tuo aršiai kovojama. Kas neskaitę, paskaitykit nuostabią knygą „Dykumų gėlė“ arba filmą pažiurėkit. Tikrai verta. Tikrais afrikietės moters išgyvenimais paremta istorija.

Šiuo metu mano tėtis vedęs norvegę. Mama ištekėjusi už lietuvio. Džiaugiasi tokiu žentu kaip mano vyras. Džiaugiasi puikiais anūkais.

Lietuvoje jau gyvenimo neįsivaizduojam. Deja, Lietuva nesirūpina savo piliečiais, nesirūpina pensininkais, kurie pradirbo 30 ir daugiau metų, o pensijos gauna 200 eurų. Sėkmes visoms mišrią santuoką sudariusioms poroms!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.