Sveikatingumo idėjų apžavėta moteris stebisi, kaip nenumirė

Prieš dvi savaites vos nenualpau. Iš pradžių ėmė mausti krūtinę, paskui prasidėjo tokia didelė tachikardija (dažnas širdies plakimas), kad net pritrūko oro. Drebančia ranka ištraukiau iš kišenės telefoną ir paskambinau greitajai pagalbai su viltimi sulaukti patarimo, kaip nuraminti širdį.

Atsisakius mėsos ir žuvies, sveikata labai pagerėjo, nukrito svoris, atsirado energijos. Jaučiausi tikrai nuostabiai!<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Atsisakius mėsos ir žuvies, sveikata labai pagerėjo, nukrito svoris, atsirado energijos. Jaučiausi tikrai nuostabiai!<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ema

Apr 17, 2015, 6:09 PM, atnaujinta Jan 6, 2018, 12:55 PM

Operatorė maloniai paaiškino, kad telefonu nekonsultuoja, ir atsiuntė greitosios pagalbos automobilį. Jis nuvežė į ligoninę.

Ten man padarė kardiogramą, kraujo tyrimus ir nustatė tachikardijos priežastį – hipokalemija (kalio trūkumas). Moterims kalio normos vidurkis yra nuo 3,5 iki 5 mmol/l, o  maniškis – tik 2,7 mmol/l.

Gydytojas, pamatęs tokį tyrimų rezultatą, pakėlė į mane akis ir paklausė: „Ar tik nesilaikai dietos?“

„Ne“, – pamelavau.

Jis gūžtelėjo pečiais, kas turėjo reikšti – tada nežinau, dėl ko jums trūksta to kalio, ir išrašė receptą vaistams, kurie turėtų padidinti jo kiekį kraujyje.

Grįžusi namo atsiguliau į lovą ir apsiverkiau. Buvo apmaudu, kad man ir vėl taip nepasisekė. O mano vargai prasidėjo prieš keletą metų. Nuo to laiko, kai labai pablogėjo sveikata. Pavargusi nuo nuolatinio lakstymo pas gydytojus ir nesulaukusi iš jų realios pagalbos sugalvojau pati sau padėti. Kaip? Nutariau sureguliuoti mitybą ir pradėti sportuoti. Dėl sporto šakos apsisprendžiau gana greitai – šiaurietiškas ėjimas yra tai, ko man reikia. Kad rezultatas butų geresnis ir greitesnis, kasdien nueidavau net 8 kilometrus. Po kurio laiko man to pasirodė per mažai. Tada užsiregistravau ir į žygeivių klubą. Mano distancijos pailgėjo iki 35 kilometrų.

Dėl mitybos vargau ilgiau. Atsimenu, keletą savaičių sėdėjau prie interneto, kol peržiūrėjau visą literatūrą sveikos mitybos klausimais. Iš pradžių buvo sunku susigaudyti tarp visų tų patarimų. Bet vėliau, atmetusi visas intelektualines šiukšles, pasirinkau – tapsiu vegetare.

Šeima truputį pasišaipė iš tokio mano noro, tačiau ilgainiui apsiprato, bet neprisidėjo.

Atsisakius mėsos ir žuvies sveikata labai pagerėjo, nukrito svoris, atsirado energijos. Jaučiausi tikrai nuostabiai! 

Sužavėta tokių rezultatų pamaniau – nereikia sustoti, reikia tobulėti. Ir tapau vegane – lioviausi valgyti bet kokius gyvulinės kilmės maisto produktus.

Po metų pradėjau svarstyti, ar netapti žaliavalge. Internetas mokė – tai vienintelis būdas siekiant tobulos sveikatos ir norint išvengti vėžio. Deja, žaliavalge netapau. Nespėjau.

Vieną dieną vaikščiojant apsvaigo galva. Atlikusi kraujo tyrimus gydytoja nustatė vidutinio laipsnio anemiją (mažakraujystę). Taip pat atrado, kad feritino kiekis kraujyje žiauriai mažas. Norma moterims 15–150 µg/l, o pas mane – tik 4 µg/l.

Į klausimą, kas yra tas feritinas ir ar tai pavojinga, gavau atsakymą: feritinas – tai baltymas, rodantis geležies atsargas eritrocituose. Jų mažas kiekis reiškia, kad mano ląstelėms trūksta deguonies. Ir taip, tai pavojinga. Reikia liautis kvailioti ir pradėti valgyti mėsą. Be to, dar reikia pusę metų vartoti vaistus, nes vien mėsos valgymas jau nepadės išspręsti problemos.

„Nieko sau, prisidirbau! – pamaniau. – Norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada.“

Grįžusi prie senų mitybos įpročių nesijaučiau laiminga. Suprastėjo nuotaika ir padidėjo svoris. Kokiai moteriai tai patiktų? Aišku, jokiai.

Ir aš vėl įlindau į internetą, bandydama rasti ten kažką, kas padėtų sulaikyti didėjantį svorį ir padėtų vėl pasijusti laimingai ir sveikai.

Ir atradau baltyminę dietą. Atsimenu, kokia entuziastinga tuo metu buvau. Atrodė, štai jis – sveikatos eliksyras. Ir jokio tau geležies trūkumo! Kaip aš ankščiau nepastebėjau šios dietos? Kaip galėjau nugrybauti į vegetarizmą?

Be to, baltyminės dietos šalininkų argumentai man skambėjo daug įtikinamiau nei žaliavalgystės šalininkų. Jie teigia, kad senovėje žmonės šaltuoju metų laiku tikrai neturėjo galimybės valgyti daržovių ir puikiai be jų išgyvendavo.

Tik gaila, kad man nepavyko gyventi taip, kaip gyveno pirmykščiai žmones. Po kelių savaičių baltyminės dietos mane išvežė į ligoninę, kurioje ir nustatė didelį kalio trūkumą. Dabar esu pasimetusi ir nelaiminga. Vietoje taip trokštamos sveikatos – sauja tablečių. Pasidalinau savo patirtimi tik tam, kad žmonės pasimokytų iš mano nevykusių eksperimentų ir nekartotų mano klaidų. Taip pat patarčiau aklai nepasitikėti patarimams iš interneto, kaip pasitikėjau jais aš.

O ypač tais, kurie teigia, kad laikantis dietos būtina daug ir sunkiai sportuoti. Tai tikra nesąmonė. Įsivaizduokite, kaip vargo mano organizmas! Jam ir taip trūko vitaminų, o aš jam – še tau, kad nori – dar ir kasdienius 8 kilometrų pasivaikščiojimus pridėjau. Ir 35 kilometrų žygius.

Nesuprantu, kaip atlaikiau, kaip kojų nepakračiau? Matyt, turiu danguje mane globojantį angelą sargą. Tik tiek būtų gerai, kad jis ne tik mane saugotų, bet ir paprotintų, neleisdamas ir vėl suklysti.

O suklysti galiu, nes vis dar nenusiraminau. Man vis dar atrodo, kad ta tobula dieta kažkur šalia. Tik aš kol kas nežinau kur.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.