Tik viską paruošusi trumpam įsijungiu socialinius tinklus, o paskui griūvu į lovą – nuovargis kartais nepakeliamas. Taip atrodo tipinė veiklaus, smalsaus ir mokslais besirūpinančio moksleivio diena.
Krūviai mokyklose tikrai dideli. Lietuvoje mokiniai į savo apkrautas galvas bando sutalpinti tai, ką kitose užsienio šalyse galima išmokti tik aukštosiose mokyklose.
Ne kartą savo močiutei rodžiau mokymosi medžiagą. Iš jos reakcijos supratau, kad nei ji kada girdėjo tokių dalykų, nei kada jai jų reikėjo. Mokykloje kiekvieną dieną – atsiskaitymai, kuriems pasiruošti reikia ne vienos valandos.
Juk dar yra mokinių, norinčių kažką pasiekti darbu, o ne turtingų tėvų kišene. Visas mokymasis labai apsunkina paauglius, kas, kad fizinio darbo panašiai nedirbame. Protinė veikla neretai būna daug sunkesnė nei koks daržų ravėjimas.
Mokydamiesi pagal tokius mokymosi planus, kokie yra Lietuvos mokyklose, moksleiviai pavasarį būna visiškai išsekę. Čia jau ir vitaminai nepadės – reikia tik poilsio. O valdžia dar stebisi, kodėl daugėja vaikų su nervų ligomis ar paauglių su psichologiniais sutrikimais. Neretai šių problemų kaltininkai būna tik mokykla ir jos krūviai.
O kažkas dar priėmė įstatymą, trumpinantį vasaros atostogas.Beprotybė. Jau gegužės mėnesį mokiniai vos išsėdi suoluose. Karšta, tvanku, o dar tas nuovargis.
Pavargę ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kurie tikrai mėgsta savo darbą ir atsakingai ruošiasi pamokoms. Neįsivaizduoju, kas bus birželio mėnesį. Turbūt šis įstatymas visuomenės bus pripažintas tokiu beprasmiu, kad mokytojai patys pradės išleidinėti mokinius iš pamokų. Drąsiai galiu sakyti, kad taip ir bus – juk jau gegužę mokytojai užduoda mažiau namų darbų, nes mato mūsų išblyškusius ir pavargusius veidus.
Valdžia tikisi, kad šis įstatymas pagerins mokinių rezultatus. Ar tikrai? Galite ilginti mokslo metus kiek norite – kas mokėsi, tas mokysis, o kam mokslai buvo tuščia vieta, tas ir toliau per pamokas po suolu telefoną baksnos.
Kam žinios tikrai rūpi, tas sugebėtų viską išmokti ir iki kovo mėnesio, nereiktų laukti birželio vidurio. Norėdama matyti aukštesnius Lietuvos mokinių įvertinimus, valdžia turėtų sudominti jaunimą, pakviesti jį prie mokslo, o ne priversti.
Mokslas, kad sektųsi, turi būti įdomus, įtraukiantis. Kodėl lietuvių kalbą turime kalti iš vadovėlių, kai pažangios technologijos leidžia atlikti užduotis internete? Kodėl biologiją mokomės tik žiūrėdami į paveikslėlius, o ne regėdami gyvą gamtą? Kodėl ta pati istorija skaitoma knygose, o ne regima gyvai, tarkime, muziejuose?
Mokslas privalo įtraukti, antraip viskas, ko išmokome, po keleto savaičių tiesiog pasimiršta. Aš daug geriau prisimenu faktus, išmoktus įvairiuose protmūšiuose, o ne per nuobodžias geografijos ar kito dalyko pamokas. Kodėl valdžia turi didinti pamokų skaičių, tačiau nė kiek nesistengia mokslo paversti gyvu? Juk tik taip galima paauglius įtraukti į žinių pasaulį, priversti žavėtis ir domėtis.
Galbūt valdžiai vertėtų pagalvoti kitu kampu? Dabar galiu didžiuotis mokytojais, kurie nebijo šiek tiek pakeisti plano ir pagyvinti mokslą. Tie nuostabūs mokytojai visus mokinius įtraukia į pamoką, skatina patiems ieškoti ir atrasti, o ne tik kalti jau atrastus dalykus.
Šių mokytojų pamokose mes keliame diskusijas (aišku, susijusias su pamokos tema), taip gilinamės ir išmokstame taip, kad prisiminsime visą gyvenimą ar bent tol, kol baigsime mokyklą. Tokiems mokytojams galiu tarti didelį ačiū – tik jie gerina mūsų rezultatus, nes valdžia paprasčiausiai to nesugeba.
Aš jau nekalbu apie iš kažkur išdygusius standartizuotus testus ketvirtokams ir aštuntokams – per daug bereikšmis dalykas. Kaip iš 30 klausimų galima nustatyti mokinio lygį, tarkim, socialinių mokslų srityje? Šie testai – tik dar viena apkrova nusilpusių mokinių galvoms.
Šiuo tekstu nieko nesitikiu pakeisti. Tiesiog noriu, kad visuomenė išgirstų moksleivio nuomonę apie dabartinę mokymosi programą ir galbūt suprastų. Kas, kad mes daržų neravime, tačiau vakarais į lovas griūvame taip, tarsi būtume ilgai Lietuvos laukuose rinkę akmenis.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
