Lietuvos darbo rinką, darbo kultūrą, atlyginimus galėtų analizuoti įvairūs pasaulio mokslininkai, tačiau kartais tam nereikia būti mokslininku, kad nustebtum pamačius tai, kas rašoma darbo skelbimuose.
Juk darbdaviai moka nustebinti ne tik savo reikalavimų gausa, darbo užmokesčio mažumu, bet ir kitais savotiškais atributais, kurie juos daro tokius išskirtinius. Tokiais savus, lietuviškus.
Ypač tikriausiai tai įvertina emigrantai, galvojantys apie sugrįžimą namo atgal į lietuvišką darbo rinką. Nedidelė šios darbo rinkos analizę pateikiau išrinkęs tai, kas pasirodė įdomiausia.
1. Darbuotojas turi būti pasiekiamas 24 valandas ir 7 dienas per savaitę. Toks darbo skelbimas buvo aptiktas Lietuvos darbo biržos puslapyje. Aišku, už tai, kad žmogus budės prie telefono, niekas tikrai nemokės papildomai, tačiau pats faktas, kad drįstama to reikalauti, daug ką pasako apie darbdavį. Darbuotojas yra ne žmogus, o robotas, kuris nemiega, o telefonas tarsi naujagimis, galintis bet kada surėkti naktį. Surėkus privalai atsiliepti net ir būdamas tualete, nes kitaip gali prarasti taip mėgstamą darbą.
2. Investuoti savo lėšas į įmonę. Toks darbo skelbimas pasirodė ekonominės krizės metu. Matyt, įmonė buvo tokia gležna, kad akcininkai nusprendė, jog jeigu niekas pinigų neskolina ir neduoda, geriausia yra paprašyti darbuotojų investuoti. Investuok ir turėsi darbo. Darbuotojas, aišku, nebūtų lygiavertis verslo partneris. Tik nemokamas bankas.
3. Darbo reikmėms naudoti asmeninį automobilį. Tai dažnai pasitaikantis reikalavimas. Darbdaviui nereikia išlaikyti automobilių parko, todėl šias išlaidas tiesiog permeta ant darbuotojų. Tai silpno arba nenorinčio patirti finansinės naštos verslo rėmimas. Aišku, dalinė kompensacija darbuotojui už tai būtų mokama, tačiau nuo rimtų bėdų tai neapsaugotų. Jeigu darbui būtinas automobilis, kuriant verslą gal reikia apie tai pagalvoti? Juk darbuotojai neapmoka biuro nuomos ar darbo kompiuterių įsigijimo išlaidų.
4. Būti atspariam stresui. Darbuotojas – tik žmogus, o ne robotas, todėl visada bus dalis streso. Ypač tokiame darbe, kur daugybė reikalavimų, tačiau mažai privalumų. Tiek finansinių, tiek dvasinių.
5. Darbo užmokestis – derybų klausimas arba priklauso nuo rezultatų. Darbuotojas ir darbdavys turėtų derėtis lyg turguje dėl atlyginimo dydžio. Tačiau juk ne darbuotojas įdarbina darbdavį, tad kas įdarbina, tas ir sprendžia. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti labai geri, tačiau darbdaviui jie gali būti tik vidutiniški. Kas vertina rezultatus? Darbdavys. Vadinasi, jis ir nustato atlyginimą.
6. Darbo užmokestis skelbime pamirštas. Atlyginimas yra toks nereikšmingas dalykas darbo skelbime, kad gali būti ir nepaminėtas visiškai. Darbuotojas turi susidomėti skelbimu ir bandyti atspėti, koks gi tas atlyginimas. Žaidžiamos slėpynės lyg vaikų darželyje, nes atlyginimo dydis – labai didelė paslaptis.
7. Lojalumas įmonei. Nors jau XXI amžius, bet Lietuvoje darbuotojas turi dirbti lyg sovietiniais laikais – 40 metų toje pačioje gamykloje. Niekada neklausti apie geresnes sąlygas, o tuo labiau apie darbo užmokesčio pakėlimą. Lojalus – ištikimas bet kokiomis sąlygomis. Vis dėlto naivu tikėtis lojalumo laisvosios rinkos sąlygomis, kai darbuotojas bet kada gali būti pakeistas kitu, todėl ir darbdavys bet kada gali būti pakeistas kitu.
8. Laiku mokamas atlyginimas. Aišku, gerai, kad apskritai mokamas atlyginimas. Na, o tai, kad laiku, tai tiesiog puiku. Žinoma, nesmagu mėnesiais nesulaukti atlyginimo, nes išlaidos maistui negali būti atidėtos, bet tai, kas turi būti norma ir savaime suprantama, Lietuvoje nurodoma kaip privalumas.
9. Visos socialinės garantijos. Užburiantis „privalumas“. Norima pasakyti, kad įdarbinama oficialiai ir visos socialinės išmokos iš valstybės biudžeto bus išmokėtos darbuotojui. Tai, kas savaime suprantama (legalus darbas), pateikta tarsi privalumas.
10. Garantuojamas konfidencialumas. Kaip galima garantuoti, kad atranką organizuojantys asmenys nepapasakos kam nors apie gautus gyvenimo aprašymus ? Ar apie darbo pokalbį? Ar darbo pokalbiai vyksta anonimiškai? Ar siunčiami gyvenimo aprašymai yra kaip nors užkoduojami? Neįmanoma garantuoti konfidencialumo, jeigu proceso nepadarai konfidencialaus. Beprasmis teiginys, kuris nieko nereiškia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
