Pradėsiu nuo to, kad man yra 18 metų. Visą laiką buvau pavyzdinga, gera ir paklusni mergaitė, kol nesutikau jo – 20 metų už mane vyresnio vyro.
O susipažinome mes kaip ir daugelis šiais moderniais laikais – internetu. Aš buvau patalpinusi skelbimą viename pažinčių portale, kad ieškau draugo. Neilgai trukus parašė ir jis – 38 metų vyras. Žinoma, tikrojo amžiaus ir savo tikrosios šeimyninės padėties jis man neatskleidė. Sakė, jog jam 21 metai ir jis neturi draugės.
Bėgant mėnesiams labai susibendravome, o netrukus išaiškėjo ir tiesa apie jį... Tada jau nebežinojau, ką daryti. Tačiau jo prašymu bendravome toliau. Bendravimas buvo tik virtualus, tačiau jis norėjo, kad netrukus ir susitiktume.
Po pusės metų virtualaus bendravimo mes susitikome. Tikriausiai sakysite, jog esu tikra kvaiša, kad susitikau su vedusiu vyru. Tačiau aš nieko nebegaliu padaryti, viską valdo jausmai, meilė jam, o nebe aš.
Tuo susitikimu niekas nesibaigė ir mūsų romanas tęsiasi iki šiol. Mes dažnai susitinkame, bendraujame, mylimės, tačiau po susitikimų jaučiu įtampą, kaltę.
Nebežinau, ką daryti. Myliu jį, tačiau puikiai suprantu, kad jis turi šeimą ir kad tokie santykiai yra mažų mažiausiai amoralūs. Bet aš su savimi kovoti jau nebegaliu. Tikiuosi, galbūt patarsite, kaip man iš šitų jausmų ir kaltės išsivaduoti.
