Aš, pavyzdžiui, visiškai taip pat, kaip ir mano mama, iki šiol lankiausi tik pas moterį ginekologę. Nenoriu patekti į kvailą padėtį, kai man, anot mano draugės „tarp kojų rausiasi koks diedas baltu chalatu“. Ką aš žinau, ką jis ten galvoja žiūrėdamas man tarp kojų, ir ką jaučia.
Juk sakiau, kad esu graži, vyrai visą laiką į mane gręžiojasi. O jeigu dar ir koks kvapas nemalonus dėl kažkokių natūralių priežasčių? Vyras lieka vyru.
Lankausi tik privačioje klinikoje. Tai va, užsirašiusi pas ginekologę, nuėjau paskirtu laiku. Ji man anksčiau dėl nereguliarių menstruacijų buvo prirašiusi hormonų.
Ateinu, laukiu, laukiu, atsidaro kito kabineto durys, išeina toks elegantiškas žilstelėjęs daktaras, perskaito mano pavardę. Pamatęs mano reakciją, paprašė užeiti. Labai nustebusi užėjau į kabinetą. Paklausiau, kur mano daktarė. Atsakė, kad šiandien atvykti negalėjo, paprašė jo mane priimti. Paprašė prisėsti.
Jaučiausi nemaloniai, bet daktaras yra daktaras, ar ne taip? Pamatęs, ar pajutęs, kad nervinuosi, nuramino. Paklausė maloniu balsu, kas nutiko. Pasakiau jam apie hormonus. Paklausęs, kas per hormonai ir išgirdęs atsakymą, liepė juos tuojau mesti lauk.
Tą akimirką kiek atsipalaidavau, nes kalbėjo kaip tikras profesionalas. Matyt, norėdamas mane visiškai nuraminti, pasiūlė kavos. Sako, nusiraminkite, viskas bus tvarkoje. Mielai sutikau. Nuostabą sukėlė jo malonūs klausimai apie mano asmeninį gyvenimą – klausė, ar ruošiuosi turėti vaikų.
Galiausiai jis paprašė atsigulti į kėdę. Mano širdis pradėjo šokinėti lyg išprotėjusi. Prisigalvojau visokiausių nesąmonių, nes gi vyras.
Bet, jausdama jo rankas, pastebėjau, kad jos nesielgė niekaip kitaip nei mano ginekologės. Jokių uždelsimų, lietimo jautriausiose vietose, na, visokių istorijų juk moterys yra girdėjusios. Ir jokių dūsavimų.
Jam pakilus nuo kėdės, nemačiau jo veide jokių prakaito lašų, padažnėjusio alsavimo. Paprašė prisėsti ant kėdės. Susitvarkiau, prisėdau. Paklausė, ar nenorėčiau dar kavos. Vėl sutikau, nes palengvėjo ant dūšios.
Tada jis atsistojo, priėjo prie durų, ir jas užrakino. Staiga jis maloniu, bet ir įsakmiu balsu paprašė parodyti krūtis. Aš... aš sutikau! Nesupratau tada ir nesuprantu dabar, kaip aš galėjau su tuo sutikti, bet sutikau.
Ir ne tik: man patiko! Aš pakėliau marškinius ir ginekologas ramiai apžiūrėjo mano krūtis, jas apčiupinėjo. Pagavau save už minties, kad laukiu tęsinio. Aš laukiu tęsinio?! Juk jis pagyvenęs vyras, o aš, lyg kokia mokinukė, laukiu tęsinio. Pradėjau rausti, širdis tiesiog veržėsi lauk.
O jis mano nuostabai pasakė, kad marškinius nuleisčiau ir paaiškino, kad krūtis reikėjo apžiūrėti iš karto po patikrinimo. Mat tai būtina, kai vartoji hormonus. Pasijutau tragiškai nejaukiai. Jis tai matė, todėl džentelmeniškai atsiprašė, kad taip išėjo. Jis atrakino duris ir atsisveikino ramiu balsu. Aš gi, visai sutrikusi, padėkojau ir išėjau.
Net nežinojau, ką galvoti. Ar toks daktaro ginekologo elgesys etiškas? Ar aš turėčiau kliniką apie tai informuoti?
O mano elgesys? Tikrai tragiškas, visokios mintys iki šiol kankina, jaučiu gėdą dėl savo minčių.
Nesakysiu, kokiame mieste tai įvyko, nenoriu minėti ginekologo pavardės. Po šio įvykio manau, kad ir toliau eisiu tik pas ginekologes moteris. Nežinau, kaip kitos, bet labai keistai jaučiausi.
Mano patarimas moterims, vis dėlto: atsisakykite ginekologų vyrų pasiūlymų, neturinčių nieko bendro su profesiniu elgesiu. Atsisakykite, kokie malonūs jie bebūtų.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.