Taigi, nebetempsiu gumos. Susipažinom su Kristina, kai man buvo dvidešimt septyneri, vadovavau vienam banko skyriui. Man sekėsi, sparčiai kilau karjeros laiptais ir tikėjausi vieną dieną gyventi tik savo malonumui gražioje saloje su žmona ir vaikais.
Bet vienas vakaras apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Nuėjau į vieną Vilniaus madingų barų, kur įleidžia ne visus, o moterys nesidrovi rodyti dėmesio sėkmingiems su gerais laikrodžiais ir storomis piniginėmis. Ir štai – šalia stovėjo ji ir akivaizdžiai nuobodžiavo gerdama kokteilį, kol kažkoks pižonėlis jai dėstė apie savo kelionę po Austrijos kalnus.
Man ji iš karto patiko, buvau lengvai išgėręs ir gyvenime matęs daug romantinių komedijų, todėl ir pagalvojau, kad apsimesiu jos broliu, kuris pamiršo raktus nuo mūsų buto. Taktika suveikė, juk aš ją išgelbėjau nuo nuobodaus kavalieriaus ir mes ilgai juokėmės, kad tapome giminėmis.
Labai greitai įsimylėjau ir visiškai nesugebėjau pastebėti, kad Kristinai patinka mane erzinti, atstumti ir tikrinti. Kad tas jos nepasiekiamosios įvaizdis iš tikrųjų yra taktika susukti vyrui protą.
Aš lyg apakęs dariau viską, bet kažkur labai giliai viduje kirbėjo mintis, kuri buvo labai maža, – jeigu nustosiu dėl jos stengtis, ji mane paliks, jeigu nustosiu ją stebinti, ji manęs nebemylės, jeigu nebūsiu visada tik stiprus – ji iš manęs juoksis. Juk ji visada buvo tokia tobula ir viską apskaičiuojanti.
Su ja aš netekau savęs, nes man visada buvo kalama į galvą, kad geresnės aš nesusirasiu, net mano tėvai ją įsimylėjo ir kartodavo, kad tokios elegantiškos, išsilavinusios ir gražios man pavydėtų net galingiausi vyrai, kad aš turiu padaryti viską, kad ji būtų su manimi.
Ir aš stengiausi, aš kovojau dėl kiekvieno jos švelnumo lašelio. Dirbau, kad galėtume gyventi madingame bute, pirkti gerus drabužius, keliautume po pasaulį. O Kristina dėl manęs nesistengė visiškai: namus tvarkė namų tvarkytoja, maistą mums gamino restoranai arba ta pati tvarkytoja.
Aš nesitikėjau, kad ji bus namų šeimininkė, bet jos egoizmas pasireikšdavo visur – jeigu eidavome į renginį, jai iškart reikėdavo brangiausios suknelės iš elitinio salono, bet tai, kad man pasibaigė kojinės – pastebėdavau tik aš. Namuose negalėjau su ja dalintis jokiomis problemomis ar klausimais, nes ji tiesiog patylėdvo ir sakydavo, kad čia vyrų reikalai ir nieko nesupranta.
Aš kaip koks narkomanas gyvenau tikėdamas šiuo meilės įvaizdžiu. Ir galiausiai, kai aš pasipiršau, o ji ištarė „taip“, buvau laimingas. Kvailas, bet laimingas. O vieną dieną, likus vos mėnesiui iki vestuvių, parėjau namo ir radau raštelį su Kristinos paaiškinimu, kad širdžiai neįsakysi, kad ji sugrįžo pas savo buvusį, kad aš nesisieločiau, kad ketveri metai draugystės ir metai sužadėtuvių buvo nuostabūs. Ji dėliojo mintis lyg aš būčiau jai nusibodęs megztinis.
Kitas smūgis manęs laukė po savaitės, kai į mane kreipėsi jos advokatas, su buvusios mylimosios reikalavimais dėl papuošalų, kailinių, automobilio. Ji net bandė pasiimti dalį buto – juk gyvenome kaip šeima, buvome kartu, juk ji man paaukojo penkerius metus, juk ji mane mylėjo ir įkvėpė uždirbti tuos visus pinigus.
Ir ką jūs galvojat? Aš savo noru iš to savo aklumo (ypač po to, kai sužinojau, kad ji laukiasi) padovanojau jai pusę savo turto. Ir man tuo metu nebuvo gaila. Ir koks skirtumas, kad ji laukiasi ne nuo manęs.
Dabar man atsimerkė akys, bet kol taip nutiko, ėmė strigti mano karjera, dingo mano miegas ir apetitas, o aš gyvenu nuolatiniame skausme. Pradėjau lankytis pas psichologą ir bent kol kas supratau, kad kažkodėl šita moteris sugebėjo sunaikinti mano vyriškumą, mano pasitikėjimą savimi. Savo egoizmu ji atėmė tai, kas svarbiausia – lyg būtų sutraiškiusi man stuburą.
Bet aš mokausi vaikščioti iš naujo ir tikiuosi, kad man pavyks. Ji žinojo, kad myliu ją beprotiškai ir tuo naudojosi, neduodama nieko atgal. Aš buvau jos mazgotė ir džiaugiausi, kad ji kojas valosi į mane.
Kaip pažinti šalia esančią moterį? Konsultuoja psichologas Tomas Lagūnavičius.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
