Tačiau šįkart ne apie tai.
Kaip ir tikėjausi rašydama tą rašinį, dauguma komentatorių, o tai greičiausiai bus vyrai, dėl mano problemų apkaltino mane pačią. Neva pašlijusi sveikata yra palaido seksualinio gyvenimo pasekmė. Kaip gi jūs visi klystat! Jokio palaido gyvenimo nebuvo.
Mano sutuoktinis yra mano pirmas ir vienintelis vyras. Beje, ir aš jam buvau pirma. Mes susipažinome visai jauni, būdami šešiolikos metų. Draugystė tęsėsi penkerius metus ir baigėsi sėkminga santuoka.
Sukūrus šeimą, galvojau, kad man labai pasisekė. Gavau gerą, jautrų ir rūpestingą vyrą, kuris visada visur padėdavo. Ir kambarius sutvarkyti, ir valgyti pagaminti, ir išskalbti, išlyginti ir vaikus prižiūrėti.
Aplinkiniai dažnai sakydavo: „Tavo vyras – ne vyras. Jis mazgotė, paminta po tavo padu.“
Mąsčiau: „Keistuoliai! Jeigu jau vyras padeda žmonai, tai reiškia, jis skuduras?!“
Be abejo, nekreipdavau į apkalbas jokio dėmesio, nes galvojau, kad man pavydi. Pavydi gero vyro, darnios šeimos, pagarbos, abipusio supratimo. Ir vyras nekreipė jokio dėmesio ir toliau man padėdavo, už ką ji dar labiau mylėjau ir besąlygiškai pasitikėjau.
O kai pasitiki, esi aklas. Ir tokio aklumo rezultatas – prarasta sveikata. Ir dėl to kaltas ne kas kitas, tik mano vyras.
Pasirodo, jo tobulumo priežastis buvo moteris. Jis lakstė į „kairę“ ir savo lakstymus paslėpdavo po padidintu rūpestingumu. Gaila, kad tą pastebėjau per vėlai ir nesugebėjau apsaugoti savo sveikatos. O turėjau.
„Skambučių“ gi buvo – dažnos moteriškos nekaltos ligos. Tokios kaip, pavyzdžiui, pienligė. O ypač reikėjo išsigąsti ir susirūpinti po to kai pamačiau ant vyro genitalijų mažas pailgas karputes, kurios ir galėjo man sukelti gimdos kaklelio negalavimus. Tačiau nesusirūpinau. Tokia va naivi buvau.
Patikėjau pasakomis, kad jis karputes pasigavo pirtyje ir kad tai visai nepavojinga. Karpas vyras išsigydė ir aš įvykį pamiršau, nes tuo metu nesijaučiau blogai. Prisiminiau tik tada, kai išgirdau apie vyro neištikimybę ir tepinėlio pakitimus.
Matytumėt, koks buvo išsigandęs ir pasimetęs vyras, kai sužinojo, kad galiu susirgti vėžiu ir numirti dėl jo kaltės! Jam net minties niekada nekilo, kad jo paleistuvavimas gali mane šitaip pražudyti!
Jis, be abejo, girdėjo apie venerines ligas. Ir bijodamas neva labai jų saugojosi. Bet apie kitas ligas net netuokė. Nežinojo, kad yra toks žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris sukelia moterims gimdos kaklelio vėžį.
Kokie gi jūs, vyrai, vis dėl to primityvus padarai. Neturit nei kruopelytės smegenų! Tikri egoistai, nesirūpinantys moterų sveikata. Viskas, kas jums terūpi, tai tik kaip pakabinti, apgauti, įkišti, nuleisti, ištraukti ir pabėgti nuo pasekmių, paskandinus nekaltą moterį jūsų paliktoje smirdančioje mėšlo krūvoje. Apmaudu, kad jūs visi laikote mus, moteris, kalėmis. Ir būtent todėl aš jūsų visų, vyrai, ir nekenčiu!
O ypač nekenčiu savo vyro. Nekenčiu, bet vis dar su juo gyvenu. Ne kaip su meilužiu. Kaip su draugu. Nes jokių lovos reikalų tarp mūsų jau seniai nėra. Mes gyvename iš išsiskaičiavimo.
Aš – dėl vaikų gerovės, dėl šiokio tokio stabilumo, kurį atneša vyro duodami pinigai šeimai išlaikyti. Vyras neišsiskiria todėl, kad tingi kurti naują šeimą nuo nulio, kai čia jau viskas padaryta. Ir buitis sutvarkyta, ir medis pasodintas, ir vaikai paauginti.
Apibendrinant savo šeimos tragediją, galiu pasakyti tik viena – labai gailiuosi, kad buvau padori moteris. Jeigu būčiau paleistuvė, bent žinočiau, už ką mane likimas taip skriaudžia ir dėl ko kankinuosi. O dabar nežinau. Patikėkit, labai sunku gyventi be kaltes kaltai ir nenusikaltus nubaustai.
Ir kodėl, kažin, pasaulis yra toks nesąžiningas sąžiningiems žmonėms?!
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų spalio 29 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
