Ketvirtadienį žiūriu savo mėgstamą „Yra kaip yra“. Laidoje kalbama apie būrėjas, ateities spėjikus ir nelaimingus naivius žmones, nešančius tiems veikėjams pinigus.
„Oho,- pamaniau. – Pagaliau šis tas rimtesnio! Jau seniai laikas griebti už žiaunų tuščių vilčių pardavėjus ir ištempti juos į dienos šviesą, kad visi pamatytų, kaip atrodo sukčiai!“
Laukiau, laukiau ir nesulaukiau, o pasijuokti iš širdies tikrai pavyko.
Ypač pralinksmino „mistinė“ jaunuolio, vardu Algis, patirtis. Pasirodo šis berniukas, šiek tiek panašus į žymųjį Harį Poterį (tamsiaplaukis ir su akinukais), tai tikrų tikriausias magijos magistras! Ir turi tikrų tikriausią burtų knygą, kurią pats parašė ir kuria dabar bando atsikratyti.
Iš kokių tamsių užkaborių Algis traukė paslaptingus burtažodžius? Ogi iš visagalio interneto!
Kai vaikinukas pradėjo pasakoti, kaip susirgęs bandė burtais išsigydyti nuo gripo ar peršalimo, sunerimau. Čia tai jau ne juokai – smarkiai karščiuodamas gėrė arbatėlę, valgė saldainius ir bandė nudėti virusus užkeikimais, rastais internete. Laimei po keleto dienų vaikinui nušvito protas, tad pradėjo gerti vaistus ir pasveiko.
Gerai, kad viskas baigėsi gerai. Jei protas nebūtų nušvitęs, o gydymas burtų pagalba tęstųsi, tai labai tikėtina, kad vartai į anapusinį pasaulį Algiui atsivertų kur kas anksčiau, nei jis to tikėjosi.
Virusai ir bakterijos ausų neturi, tad burtažodžių tikrai negirdėjo ir nežinojo, kad turi nuo jų nusibaigti. Reiktų šitą tiesą įtraukti į biologijos vadovėlius!
Supratęs, kad tapti garsiu magijos meistru ir skraidyti ant šluotos nelemta, Algis nutarė atsikratyti užkeikimų prifarširuota knyga. Nunešė ją į mišką, ketindamas palaidoti giliai žemėje... bet Algiui sutrukdė tai, ko miške tikrai neturėjo ir negalėjo būti!
Besidairant, kur čia iškasus duobę, staiga pasirodė siaubingas briedis! Na, žinot, toks gyvūnas. Kaip karvė, tik didesnis ir su šakotais ragais.
Žodžiu, pamatęs šitą padarą, Algis spruko iš miško ir dabar bando atsikratyti knyga vieninteliu įmanomu būdu – parduoda. Gal kas susidomėjote?
Pakikenusi iš širdies, mintyse padėkojusi Algiui už gero juoko dozę, jau atsigulusi į šiltą jaukią lovą, po kuria tikrai nesislapsto nei briedžiai, nei baubai, staiga susimąsčiau: o gal veltui juokiausi? Gal nereikia nuvertinti magijos?
Štai, gausiu sąskaitą už šildymą, pabarstysiu druska! Gal kitą mėnesį bus mažesnė? Burtų knygos nepirksiu, tinkamų užkalbėjimų paieškosiu internete. Sako, ten galima surasti dar ne tokių dalykų...
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
