Kaune gyventi irgi galima

Prieš keletą savaičių per savo žioplą galvą, skubėjimą ir neapdairumą, pamečiau svarbius daiktus: internetinės bankininkystės kodų generatorių, automobilio raktelius ir USB laikmeną (flashą). Maniau, kad nukišau juos kažkur namuose, pasirodo – ne. Sėdėjau draugo automobilyje, kažko ieškojau kuprinėje ir visus šiuos daiktus pasidėjau ant kelių, o vėliau jų taip ir negražinau į saugią kišenėlę kuprinėje.

Ačiū, kad Kaune gyventi gera :).<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Ačiū, kad Kaune gyventi gera :).<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Skambino kelis kartus ir nudžiugino mane, kad rado lobį.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Skambino kelis kartus ir nudžiugino mane, kad rado lobį.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Skaitytojas

Nov 12, 2015, 8:22 AM, atnaujinta Oct 4, 2017, 7:23 PM

Išlipant iš mašinos visi tie daiktai ėmė ir nuslydo nuo mano kelių. Aš, žinoma, to net nepastebėjau. Viso turto pasigedau tik po savaitės, kuomet reikėjo prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Kodėl nepasigedau anksčiau, tarkim, automobilio raktelių? Nes automobilis buvo sugedęs ir stovėjo visų pamirštas po medžiu :).  

Kuomet supratau, kad daiktų neberasiu (buvo iššniukštinėtas kiekvienas namų centimetras), nusprendžiau juos peržegnoti ir pamiršti. Tačiau tokie dalykai nepastebėti ilgai nesimėto. Juos rado.

Ir rado labai geri žmonės – Kauno Technologijos Universiteto (KTU) darbuotojai (kadangi jų teritorijoje ir įvyko žioplo neatsakingumo aktas). USB rakte naudingos informacijos apie savininką jie nerado. Automobilio rakteliai, nors ir su „Opel“ ženkliuku, taip pat nieko gero nepasakė. Viena iš darbuotojų (berods, administratorė), vardu Laima, nuvyko į banką, kurio pavadinimas puikuojasi ant kodų generatoriaus. Galėjo jį ten palikti...

Ji sužinojo, kam priklauso generatorius, iškasė mano telefono numerį, skambino man bent keletą kartų (būdamas darbe negalėjau pakelti ragelio). Įsitikinusi, kad kalba tikrai su tuo žmogumi (pasakė tik apie generatorių ir paklausė ar daugiau nieko nepamečiau, klausinėjo kur buvau, kur galėjau pamesti) nudžiugino mane, kad rado lobį.

O sužinojusi, kad visą dieną dirbu, pasisiūlė aukoti savo laiką, kitą rytą į darbą atvykti pusvalandžiu anksčiau ir grąžinti brangenybes teisėtam savininkui – man.

Bet to neprireikė. Ji perskambino KTU darbuotojus ir susitarė su naktiniu sargu, kad jis perduotų mažuosius pamestinukus man ir... Valio. Nepatyriau jokių papildomų išlaidų. O budinti moteriškė su šypsena įdavė man „siuntinuką“.

Labai nuoširdžiai noriu padėkoti KTU humanitarinių mokslų fakulteto darbuotojams už jų vargą ir įdėtas pastangas. Tokie žmonės kuria naują požiūrį į viską. Net neabejoju, kad jei taip nutiktų jums, bet kam iš jūsų... Tau, kuris skaitai šį tekstą, ar artimam tavo... Tu norėtum atsilyginti pasauliui dešimteriopai. Ir šypsena dar ilgai spindėtų veide.

Dabar dažniau apsidairau aplink save. Ir stengiuosi būti malonesnis, paslaugesnis aplinkiniams. Juk tai daryti gera. Ačiū, kad Kaune gyventi gera :).

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.