Nekaltybę dovanojusiai dvyliktokei vaikino žodžiai sudaužė širdį

Kai man buvo 17 metų, dar buvau nekalta. Niekada neturėjau vaikino, bet labai norėjau turėti. Gal todėl jį sutikusi leidausi vedžiojama už nosies, tikėdama, kad tai – meilė. 

Dar nebuvau taip jautusis, atrodė, galva svaigsta nuo jo kvapo.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Dar nebuvau taip jautusis, atrodė, galva svaigsta nuo jo kvapo.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Paklausiau, ar turi merginą, atsakė, kad merginos ne – turi tik geriausią draugę.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Paklausiau, ar turi merginą, atsakė, kad merginos ne – turi tik geriausią draugę.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Mergina

2015-11-21 09:19, atnaujinta 2017-10-03 14:11

Kai žurnaluose perskaitydavau psichologų patarimus neatsiduoti per anksti, įsitikinti vaikino jausmais – niekada į juos rimtai nežiūrėjau. Atrodė nereikšminga, kol pačiai taip neįvyko. Gal kitos merginos, kurios nori įtikti vaikinams, perskaitys mano istoriją ir laiku apsigalvos.

Susipažino dramos studijoje

Dvyliktoje klasėje, rugsėjį, pradėjau lankyti dramos studiją. Joje susipažinau su vaikinu. Jam buvo 21 metai, visai gražus, nebijojo pasakyti savo nuomonės.

Po kelių studijos užsiėmimų paprašiau jo telefono numerio, „jeigu reiktų pasitarti dėl dramos užduočių“. Neištvėriau ir parašiau tą patį vakarą, apsimečiau, kad neišeina sugalvoti etiudo. Jis atrašė, kad yra mieste, galim susitikti pakalbėti. 

Kai ruošiausi išeiti, kas penkias minutes laksčiau iš jaudulio į tualetą – įsivaizdavau, kad čia pirmas pasimatymas.

Susitikus pavaišino „Keglevich“ ir daug kalbėjomės. Man atrodė, kad iš karto ir įsimylėjau. Paklausiau, ar turi merginą, atsakė, kad merginos ne – turi tik geriausią draugę.

Po to karto jis palydėdavo mane namo po studijos užsiėmimų, susitikdavom kartais vakare. Su juo buvo mano pirmas bučinys. Pamačiau, kad jis labai kritiškas, kandus žmogus. Iš dalies tas ir traukė, bet buvo labai nemalonu, kai po pirmo bučinio jis nusijuokė ir pasakė: „Nieko, su praktika išmoksi“.

Nepaisant to, įsivaizdavau, kad jau turiu vaikiną. Jis nė karto nebuvo to pasakęs, bet aš maniau – susitinki, bučiuojiesi, tai ir draugauji.

Tik erzino, kad visą laiką visur kišdavo tą savo geriausią draugę. Pasakodavo, kokia ji linksma, kaip viskuo domisi, ką jie kartu yra nuveikę. Vieną kartą tiek suerzino, kad paklausiau, kodėl jis ne su ja. Atsakė, kad jie tik draugai, o ji turi vaikiną. Nusiraminau.

Spaudė greičiau atsiduoti

Susirašinėjom visą laiką SMS žinutėmis. Norėjau pasirodyti brandesnė, negu buvau, tad kartą parašiau kažką panašaus į „norėčiau bučiuoti tau kaklą“. Jis atrašė, kad neprisišnekėčiau, nes jis norėtų tikrai daugiau. Kai paskui susitikom, pasakė, kad jis – suaugęs vyras ir jo poreikiai kiti. Ir kad jeigu nenoriu nieko daugiau, tik bučiuotis, tada geriau nebesimatyti.

Labai išsigandau – maniau, kad čia pirma mano meilė ir pagaliau turiu artimą žmogų, o čia jis grasinasi mane palikti. Paprašiau palaukti, kol labiau vienas prie kito priprasim, bet jis tiesiai pasakė, kad nesiruošia žaisti.

Pasidaviau, nes labai bijojau likti be jo. Pamelavau tėvams, kad nakvosiu pas draugę (kitas jau visur išleisdavo, o mane – sunkiai) ir nuvažiavau pas jį. Pasikvietė mane, kai jo tėvai buvo išvažiavę, tai bute buvom vieni. 

Nenoriu smulkiai prisiminti savo pirmo karto. Norėjau visko švelniai ir atsargiai, o jis elgėsi taip... buitiškai. Prieš tai atidarė vyno, kad atsipalaiduotume. Bet tik dar labiau jaudinausi. Skaudėjo nežmoniškai ir užsimerkusi tik laukiau, kol jis greičiau baigs.

Jausmai po to buvo dvejopi. Laimė, nes buvau įsimylėjusi, bet... kartu ir didelė kaltė, tarsi būčiau prieš save nesąžininga – nesijaučiau tam pasirengusi.

Po pirmo karto viskas pasikeitė

Ryte jis mane išlydėjo kažkaip skubiai, o po to viskas pasikeitė.

Kai susitikdavom, jis dažniau komentuodavo įvairius mano trūkumus, juokėsi iš to, ką kalbėdavau. Dažnai sakydavo tokias frazes kaip: „Nesuprantu, kodėl nemėgsti plaukioti – mano draugė tai...“ Ir paaiškėdavo, kad ji kokia baidarių specialistė.

Ir iš viso pradėjom rečiau matytis. Jis sakė, kad draugė skiriasi su vaikinu ir jai reikia palaikymo. Pasigailėjau paklaususi, ar ji neturi kitų draugų, kurie palaikytų. Jis išvadino mane savanaude, o kai pravirkau – nuėjo. Paskui susitaikėm, bet jaučiau didelį nerimą.

Be to, po pirmo karto daugiau nesimylėjome – jaudinausi, kad jam pasirodžiau nemokša. Mintis nukreipiau į veiklą ir dramos studiją. Laukė labai svarbus pasirodymas, kuriame kartu su juo turėjom atlikti numerį. Daug repetuodavom – turbūt jo pasikeitusį elgesį teisinau ir nuovargiu.

Pasirodymo dieną – didžiulė gėda

Į pasirodymą pakviečiau savo tėvus. Galvojau, po visko pristatysiu jiems savo vaikiną (dar nebuvau nieko sakiusi, vis meluodavau, kad einu su draugėmis). Ir tikėjausi, kad jeigu viskas pavyks gerai, jis po to atsipalaiduos ir bendraus švelniau.

Bet pasirodymo dieną, kai turėjom susirinkti paskutinei repeticijai, jis neatėjo. Skambinau kas penkias minutes – nekėlė. Likau nerepetavusi, o jo vis dar nebuvo. Jau prieš pat einant į sceną vadovas jam prisiskambino. Paaiškėjo, kad nutiko kažkas svarbaus, asmeninė situacija, ir jis iš viso neateis. Į sceną taip ir nėjau.

Buvo tokia gėda. Prieš kitus studijos draugus, prieš tėvus. Tiek ruošiausi, o likau ant ledo

Vakare nuvažiavau pas jį į namus. Atidarė duris visas laimingas, paklausė, kaip sekėsi. Pasakiau, kad sugadino ir šventę, ir visą dieną, apsiverkiau. Jis atsakė, kad neatėjo, nes... šoko parašiutais su geriausia drauge! Ji turėjo du dovanų kuponus šuoliui būtent tą dieną ir paskutinę akimirką jį pakvietė.

Nebuvo nieko rimto

Tik tada pirmą kartą paklausiau to, ko turėjau paklausti iš pat pradžių – ar jis tai draugei ką nors jaučia. O jis net nesutriko. Be jokios gėdos atsakė: „Taip, bet niekad neturėjau vilčių. Ji rimtai draugavo, o dabar – kas žino, kaip bus. Ką čia mes su tavim darėm – tai nepalyginsi su mano ir jos bendravimu.“

Aš žiūrėjau į jį ir laukiau, kol pasakys, kad juokauja. Nepasakė. Jis buvo mano pirma meilė, su juo buvo pirmas bučinys ir pirmas kartas. Maniau, kad ir pirmas vaikinas.

Net neatsimenu, ką jam atsakiau galiausiai. Išvažiavau namo ir tiek. Išėjau iš dramos studijos, nes bijojau jį dar kartą pamatyti ar išgirsti, kad jau draugauja su ta „geriausia drauge“. 

Blogiausia, kad ilgai kaltinau save. Galvojau, kad jeigu būčiau kitaip elgusis, būčiau labiau jam patikusi. Kad jeigu būčiau buvusi kietesnė, drąsesnė, kažkiek patyrusi lovoje. Dabar, kai praėjo pora metų, matau, kokia buvau kvaila. Ir tik pykstu ant jo, kad mane išnaudojo.

Žinau, kad išvažiavo jis į Angliją – gal su ta pačia drauge. Gal manęs ir neprisimena. O man viskas išliko. 

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.