Atvejis buvo konfidencialus
Lapkričio pradžia. Reikėjo patekti pas poliklinikos šeimos gydytoją, kad gaučiau siuntimą pas specialistą. Nuėjusi į sergu.lt pamačiau eilinį vaizdą – laisvo laiko registracijai nėra. Pasižiūrėjusi gydytojos darbo grafiką atvažiavau į polikliniką (pavadinimas redakcijai žinomas) ir paprašau papildomo numeriuko, kadangi gydytojai man visuomet sako: „Jei tik prireiks, prašyk ir visada priimsime, tu turi teisę kreiptis bet kokiu atveju.“
Registratūroje prie langelio sėdinti moteris paklausė, dėl kokios priežasties kreipiuosi. Atsakiau, jog tai konfidencialus atvejis ir jis susijęs tik su gydytoja ir manimi, todėl negaliu pasakyti viešai, visiems aplinkiniams girdint. Moteris iškart kreivu žvilgsniu pasižiūrėjo ir atsakė: „Atleiskite, tačiau tokiu atveju niekuo negaliu padėti.“
Ir grąžino asmens tapatybės kortelę. Viskas. Daugiau jokių kalbų.
Negalėjau sulaikyti ašarų iš pykčio, kaip neteisinga, kai turi prisigalvoti „mirtinas diagnozes“ tam, kad gautum papildomą numeriuką. Taigi, pasiskundžiau poliklinikos direktorei, jog vyksta visiška beprotybė ir savivaliavimas. Pažadėjo tuojau pat viską sutvarkyti ir priimti mane.
Gydytoja mane aprėkė
Atėjusi į gydytojos kabinetą buvau aprėkta, apšaukta ir išvadinta įvairiais žodžiais. Neva esu siaubingas žmogus ir kaip aš galiu taip elgtis. Visoje poliklinikoje – didžiausias triukšmas, visi lakstė kaip išprotėję ir rėkė, kad kažkas pasiskundė ir liko nepatenkintas. Taip, aš tikrai nesigailiu, kad pasiskundžiau, nes tuomet „stebuklingai“ atsirado laisvų numeriukų.
Seselė užsakė mano kortelę ir atsiprašė už tokį nekorektišką ir neetišką gydytojos elgesį žodžiais: „Atsiprašau, jog daktarė tokia pikta.“
Pasiūlė prisėsti ir palaukti truputėlį, kol mane pakvies. Ant manęs gyvenime nėra niekas šaukęs, o dabar pasijutau kalta dėl visų pasaulio nelaimių. Iš tų nervų net pykinti labai stipriai pradėjo.
Sulaukiau savo eilės ir atėjau į gydytojos kabinetą antrą kartą. O ji jau rami. Klausė, kas nutiko, kokio man ten siuntimo reikia. Aš stipriai apsiverkiau ir negalėjau nusiraminti, nieko pasakyti. Tik pasakiau, kad reikia siuntimo į Vilniaus psichikos sveikatos centrą psichologo konsultacijai, kadangi čia gydytis pas tokius specialistus aš tikrai nežadu.
Depresija kankina jau ilgai
Tada gydytoja pareiškė: „Tai kas tau čia, depresija? Iš kur čia ištraukei, kas tau čia patarė, kodėl tau ten reikia, atrodo, gi viskas normaliai su tavimi?“
Atsakiau, kad depresija kankina jau ilgai, tačiau iki šiol galėdavau susitvarkyti pati, o dabar jaučiu, kad tikrai reikia pagalbos. Dažnai verkiu, ištinka panikos priepuoliai, sunku susikoncentruoti, nuolat sergu ir tai trukdo studijoms bei kokybiškam gyvenimui.
Ji pradėjo man aiškinti, kad gyvenimas yra tik vienas: „Tu jauna, graži, kas čia dabar darosi.“ Gydytoja pagaliau parašė siuntimą, vis pridurdama: „Neverk, neverk.“
Tada pasakė, kad išrašys man raminamųjų. Būsiu ramesnė, mat jos dukra irgi geria, ir viskas gerai. Aš pagalvojau, kaip būtų gerai, jei vaistai magiškai išgydytų visas psichologines problemas. Tada nebūtų sergančių ir savižudžių. Paklausiau, ar jie kaip tik neapsunkina depresijos, ar nuo jų neatsiranda nemiga, ar neatsiranda priklausomybė. Man atsakė: „Jie nekenksmingi, bet būsi ramesnė viduje.“
Na, įdomus atvejis. Nuo kada vaistai nekenksmingi? Manau, visus vaistus organizmas vienaip ar kitaip išmoksta toleruoti.
Pasisakė apie mano išvaizdą
Aš jau pasiruošiau eiti, o ji dar pridėjo komentarą apie mano išvaizdą: „Man tai nepatinka tavo toks stilius, šukuosena, tie visokie pankai, nesuprantu aš jų. Graži ir jauna mergina esi, labai jau čia nemoteriškai atrodai, na, štai imk savo siuntimą, sėkmės.“
Štai toks trumpas vizitas. Mano močiutei taip pat pasiūlė apsilankyti po mėnesio, kad būtų išrašytas vaistų receptas. Močiutė neapsikentusi pasakė, kad galbūt ji numirs to mėnesio nesulaukusi, o jai atsakė – tiesai šviesiai: „Tai mirkit.“
Štai po tokių apsilankymų gydymo įstaigose ir nesinori kreiptis į „specialistus“, o ir klausimui, kodėl Lietuvoje tiek daug savižudybių, savaime atsiranda visi atsakymai. Žmogus tikisi pagalbos, o sulaukia štai tokio nehumaniško elgesio ir nulinės empatijos.
***
Laiške minėtos poliklinikos atstovė teigė, jog neturėdami tikslių pacientės duomenų išsamiai pakomentuoti situacijos negali, tačiau pabrėžė, jog aprašomi įvykiai prieštarauja darbuotojų etikos kodeksui.
„Neturėdami tikslių pacientės duomenų, negalime išsamiai pakomentuoti aprašytos situacijos. Patikiname, kad įstaiga skiria didelį dėmesį kokybiškam ir etiškam pacientų aptarnavimui. Todėl abejojame, ar situacija galėjo susiklostyti taip, kaip dėstoma laiško antrojoje dalyje: aprašomi įvykiai prieštarauja ne tik įstaigos pacientų aptarnavimo politikai, bet ir darbo organizavimo tvarkai bei darbuotojų etikos kodeksui. Tenka apgailestauti, kad pacientė registratūroje nenurodė kreipimosi priežasties. Poliklinikos psichikos sveikatos centre profesionali gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacija merginai būtų suteikta be siuntimo kreipimosi dieną“, – sakė atstovė.
Laiško autorė atskleisti įstaigai savo tapatybės nepanoro.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
