Klasėje stumdytą lietuvę JAV mados agentė pavertė princese

Dabar mane fotografuoja žurnalų viršeliams ir prašo interviu, kad papasakočiau savo „sėkmės istoriją“. Taip, mano vyras turtingas, sėkmingas ir mane dievina. Aš pati – ne kažkokia barakuda. Iki santuokos puikiai uždirbau iš modelio karjeros. Bene kasdien girdžiu komplimentus ir mane jie tiesiog juokina.

Dabar mane fotografuoja žurnalų viršeliams ir prašo interviu, kad papasakočiau savo „sėkmės istoriją“.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Dabar mane fotografuoja žurnalų viršeliams ir prašo interviu, kad papasakočiau savo „sėkmės istoriją“.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
„Tu esi perkarusi kaliausė, pro tavo dantų tarpą pravažiuotų trys tankai, kai eisi gatve, žiūrėk, kad nesulūžtum, čiūčela“, – tokių komentarų klausiausi keletą metų.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
„Tu esi perkarusi kaliausė, pro tavo dantų tarpą pravažiuotų trys tankai, kai eisi gatve, žiūrėk, kad nesulūžtum, čiūčela“, – tokių komentarų klausiausi keletą metų.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Indrė

Nov 28, 2015, 10:46 AM, atnaujinta Oct 2, 2017, 9:42 AM

Juk žodis „gražus“ man reiškia visumą – ne tik išorę, bet ir vidų. Kur buvo visi tie komentatoriai, kurie žavisi kiekvienu mano kūno centimetru, kai man labiausiai to reikėjo? Juk tuomet, kai mano kūnas brendo, aš girdėjau tik šlykščius dalykus. Užverda kraujas, prisiminus. Juk tuomet mano vidinės vertybės buvo tokios pat stiprios, kaip ir dabar. Dabar tik išorė pagražėjo. Skaudu, kad niekam tada nerūpėjo, jog esu nuoširdi, ištikima, moku juokauti.

„Tu esi perkarusi kaliausė, pro tavo dantų tarpą pravažiuotų trys tankai, kai eisi gatve, žiūrėk, kad nesulūžtum, čiūčela“, – tokių komentarų klausiausi keletą metų.

Viskas baigėsi tuo, kad nekenčiau savęs, nors tam nebuvo jokios priežasties. Mano tėvai man padėti negalėjo, nes kiekvieną kartą, kai kartojo, kad esu pati nuostabiausia, galvodavau, kad jie mane guodžia.

Būdavo visko. Klasiokai ir pastumdydavo, ir visokias šlykštynes dėdavo į kuprinę. Kartą kuprinėje radau maisto atliekas. Nežinau, gal norėjo, kad pagaliau pavalgyčiau ir sustorėčiau. Gyvenau mažame miestelyje – net jei būčiau pakeitusi mokyklą, jaučiau, kad ir ten mano išvaizda nedžiugintų.

Emocinė būsena buvo nebevaldoma. Ne kartą susimušiau su bendraklasėmis, kurios nuolat mane užgauliojo. Man nerūpėjo, kad gausiu atgal – tą sekundę savęs nebejaučiau, norėjau jas užčiaupti.

Grįžusi namo, vakarais prieš miegą galvojau, kaip visi pasijaustų, jeigu nusižudyčiau. Gal tada suprastų, kokie buvo neteisūs. Įsivaizdavau savo laidotuves ir skriaudikų ašaras – toks man atrodė geriausias kerštas.

Ačiū Dievui, kad tada mus aplankė mamos sesuo iš Amerikos. Turbūt tėvai pasiguodė, kad nebežino, ką su manimi daryti, tad geroji teta mėnesiui paėmė atostogų į Ameriką. Ten mane kavinėje pastebėjo viena agentė iš modelių agentūros. Turbūt jau supratot, kad iš pelenės virtau princese.

Bet moralas kitas: niekada neužgaulioju kitų žmonių, nes išvaizda, turtai ir kiti dalykai, kuriais mėgstama puikuotis, gali būti tik fasadas. O žmogus, kuris iš pažiūros neturi nieko, gali būti pats nuostabiausias. Žinau, kad savo vaikams niekada neleisiu tyčiotis ir pasakosiu savo istoriją.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Kaip apginti savo vaiką nuo patyčių ir išmokyti jį reaguoti – konsultuoja psichologas T. Lagūnavičius.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.