Visuomet buvau patraukli mergina, vyrų dėmesiu niekuomet nesiskundžiau. Patyriau ilgą draugystę, kurią nusprendžiau nutraukti, nes antroji pusė buvo pernelyg pavydi. Tuomet gyvenime atsirado mano vyras. Jau 2 metai, kai esame vedę. Kartu – ketverius.
Labai greitai nusprendėme gyventi kartu. Praėjo tik 4 pažinties mėnesiai ir jis man pasiūle nuomotis butą, ir gyventi kartu. Po metų mes jau gyvenome jo nupirktame bute. Po pusantrų metų draugystės man pasipiršo, ir antrais metais mes jau buvom vyras ir žmona.
Jau prieš vestuves prasidėjo nepaliaujami pykčiai dėl visokių smulkmenų, tačiau maniau, kad viskas pasikeis. Tačiau kuo ilgiau gyvenam, tuo daugiau pykstamės. Pykčiai tokie absurdiški. Maždaug, per storai atpjovei mėsos gabaliuką ar svogūną, ar dar ką.
Nuolatinis lyginimas su mama. Esą, mama taip daro, tu ir galėtum taip daryti. Nuolatinis alkoholizmas. Po darbų net nesinori grįžti namo. Kuo toliau, tuo labiau noriu skirtis, tačiau vis pagailiu jo. Meilės jam nebejaučiu jokios, tarp mūsų nieko nėra. Nei sekso, nei šilumos, tik pastovūs pykčiai.
Kartą jau buvau palikusi jo namus, tačiau nusprendžiau grįžti atgal. Bet kas trečią dieną pasireiškiantis alkoholizmas kaip nesibaigė, taip nesibaigė.
Kažkokios pagundos mane traukė – sumąsčiau įsijungti seną pažinčių svetainės anketą. Niekam neatrašinėdavau, bet tada atrašiau Jam.
Pokalbiai truko kelias dienas, kol sutikau susitikti išgerti kavos puodelį. Realus bendravimas buvo dar šiltesnis ir malonesnis. Atrodo, kad žmogų pažinočiau ilgai. Po kelių susitikimų užsiliepsnojo tarp mūsų aistra. Karšti bučiniais, glamonės, seksas. Tai trunka maždaug mėnesį laiko.
Esu kryžkelėje, nežinau, kaip elgtis. Jis už mane 10 metų vyresnis. Sužinojau, jog turi metukų amžiaus sūnų, vidiniai santuokos saitai su sūnaus mama nesieja. Pasak Jo, gyvena kartu dėl pagarbos, kad Jam pagimdė vaiką. Žmona nieko nenori, mato tik vaiką ir daugiau nieko. Viskuo nepatenkinta, sekso nenori.
Jei prieš tai būčiau išgirdusi tuos dalykus, nežinau, ar būčiau su Juo pradėjusi romaną. Ir Jis nenori nieko rimto – tik sekso, slaptų susitikinėjimų ir tiek.
Labai sunkiai jaučiuosi. Esu pervargus emocine prasme, nes nežinau, kaip elgtis toliau. Kad skirsiuosi su vyru – faktas, bet čia įlindau į kitą šeimą to nenorėdama. Tie susitikimai man malonūs, bet kuo toliau, tuo labiau mane graužia sąžinė. Niekada nemaniau, kad aš galiu nuklysti, išduoti ir bendrauti su šeimą turinčiu vyru.