Mano išvaizda man garantavo ir garantuoja vyrų dėmesį, nes esu iš tos „Olialia“ šeimos, kurią visi komentuojantys labai mėgsta pašiepti, nors net nežino, kiek pastangų kainuoja atrodyti gražiai. O tai, kad dar ir proto kai kurios iš mūsų turi, daug kam atrodo misija neįmanoma, bet tiek to.
Kadangi mačiau daug vyrų, kurie siekė mano dėmesio – įsitikinau, kad ištikimų beveik nebūna. Ką aš čia kalbu – išvis nebūna. Dauguma vedusių arba turinčių oficialias drauges nebijodavo man dovanoti gėles ir šimtus kartų kviesti į pasimatymus.
Su tais, su kuriais turėjau rimtų santykių, taip pat buvo ne pyragai. Po poros metų prasidėdavo rutina ir jausdavau, kaip jų akys sublizgėdavo, pamačius kokią šviežią gražuolytę.
Vieno draugo telefone esu aptikusi keistų žinučių, ir tuomet sureagavau labai griežtai. Pakėliau skandalą, gėdinau jį ir galų gale išsiskyriau.
Man tada mama sakė, kad nereikia šitaip karščiuotis, nes ištikimų vyrų nebūna, o jeigu ir toliau mėtysiuosi vyrais – pasensiu ir liksiu senmerge.
Neklausiau jos, kol nesuėjo trisdešimt ir išsigandau, kad jos žodžiai gali išsipildyti. Be to, viduje buvau užtikrinta, kad jau esu gyvenimo pamokyta ir išsirinksiu tokį vyrą, kuris bus tas vienas procentas iš šimto – ištikimas.
Taip ir nutiko, bet tik pirmus ketverius metus. Kai pagimdžiau, viskas pasikeitė. Pradėjau rasti keistų žinučių jo telefone, susirašinėjimų feisbuke. Puoliau į ašaras, ištiko isterija. Gerai, kad vyras to nematė.
Praėjus pirmai įtūžio bangai, tiesiog pagalvojau: jeigu nebūna ištikimų vyrų, tai tegul sumoka man už moralinę žalą.
Susitarimas įvyko be jokių ilgų pasikalbėjimų: jis grįžo namo, aš atsisukau ir pasakiau, kad jeigu jis nori jaustis laimingas visapusiškai, jis turi ir mane padaryti laimingą. Todėl noriu naujo automobilio ir atostogų Emyratuose.
Viską brangusis suprato ir padarė, juk aš – ne tik jo žmona, bet ir vaiko mama. Vadinasi, mano gerovė – šventas reikalas.
Taip dabar ir gyvenam – be skandalų. Namuose jis būna geras vyras, o už namų ribų – nenoriu žinoti, nes skirtis ir būti vienišai mamai arba ieškoti dar vieno vyro, kuris vėl bus neištikimas, neturiu jėgų ir noro. Geriau kailiniai, atostogos ir ramybė. Ciniška, bet man ši formulė veikia.
Ar verta atleisti neištikimybę? Kada nuklydimas į kairę sugriauna santykius negrįžtamai ir kaip tai suprasti? Tą sužinosite virtualioje psichologo Tomo Lagūnavičiaus konsultacijoje „Psichologas pataria“.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
