Oficialiai negaliu reikšti savo nuomonės apie kariuomenę (taip, taip, ne armiją – Lietuvoje armijos nėra, nepainiokite to!). Pagalvojau, kodėl gi neaprašius anonimiškai to, ką patyriau per pastaruosius 2 mėnesius, praleistus mūsų kariuomenėje.
Pradėkim nuo pagrindinio klausimo – kodėl? Daugelis draugų labai nustebo ir, galiu teigti, buvo lengvai šokiruoti, kai pasakiau, kad einu tarnauti į kariuomenę. Ne, ne dėl to, kad būčiau turėjęs puikiai apmokamą darbą ar šeimą, ar kokių nors kitų įsipareigojimų. Labiau dėl to, kad nebuvau pats pavyzdingiausias jų pažįstamas žmogus.
Nors ir turiu aukštąjį išsilavinimą, kurį laiką nedirbau (Antrasis operatyvinių tarnybų departamente (AOTD), jums jau darosi lengviau suprasti, kas čia rašo :) ). Prasidėjus šiam šauktinių vajui, pagalvojau – kodėl gi ne?
Kadangi, kaip minėjau, jau kurį laiką nedirbau – maniau, tarnavimas bus man kaip darbas. 9 mėnesiai nėra toks ilgas laikas, kad per jį sugriūtų gyvenimas. Taip pat maniau, sustiprėsiu fiziškai ir psichologiškai, tikėjausi įgyti draugų visam gyvenimui.
Kita priežastis, dėl kurios užsirašiau savanoriu – Tėvynė šaukia. Nors mūsų Lietuva gal ir nėra pati puikiausia šalis pasaulyje, bet kaip viename kariuomenę propaguojančiame vaizdo įraše sakoma: „Myliu savo Tėvynę tokią, kokia yra, nes juk kitos man neduota.“
O bene svarbiausia yra tai, kad jei prasidės karas, aš žinosiu, kad po 9 mėnesių tarnybos mokėsiu apginti savo šeimą, draugus ir mylimus žmones.
Atvykus į dalinį labai nustebino tai, kad nemažai žmonių atėjo į kariuomenę dėl pinigų. 300 su trupučiu eurų per mėnesį. Vyrai. Rimtai? Dar labiau nustebino tai, kad liktiniai ir kiti vadai labai akcentuoja pinigus (atsižvelgiant į elgesį ir pastangų trūkumą gali truputį sumažinti išmokas).
Kitas dažnai girdimas klausimas: „Na, tai kaip ten toj armūchoj?“
Pirmas dalykas, kurį atsakau – tai kariuomenė, ne armija :). Taigi, kaip? Būna įvairiai. Būna, kad galvoji: „Ką aš čia veikiu? Galėčiau sėdėti namie šiltai ir užsiimti savo veikla, mokytis kažko, dirbti ir vargo nematyti.“
O kartais galvoju, jog čia gaunu tai, dėl ko ir atėjau.
Galite pamėginti įsivaizduoti. Vieną savaitę vyko pirmosios medicinos pagalbos kursai – visą savaitę, nuo ryto iki vakaro. Tada galvoji: „Taip, mums to reikia, bet aš atėjau čia išmokt kariauti, o ne tvarstyt sužeistuosius.“
Tačiau tada pamąstai, kad draugo mūšio lauke niekada nepaliksi ir reikia mokėti padėti. O ir civiliniame gyvenime gali praversti mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą.
Kokiais dar momentais galvoju, ką aš čia veikiu? Kai su visa žygio ekipuote, sveriančia daugiau nei 30 kilogramų, eini į parą trunkantį žygį miške. Kai miegi geriausiu atveju dvi valandas ir sušalęs turi dar dvi valandas budėti vidurnaktį. Tada ir pagalvoji, kad galėtum namie lovoje filmą žiūrėti.
Bet tos mintys labai greitai praeina, nes prisimeni tikslą, dėl kurio čia atėjai – išmokti apginti savo šeimą, draugus ir mylimuosius. Užsimerki, susikaupi ir kenti skausmą, nuovargį bei šaltį. Ir eini į priekį, nes jei neisi, tave neš draugai, o jiems galbūt lygiai taip pat sunku. Gal net dar sunkiau.
Kariuomenė per šiuos 2 mėnesius labai gerai išmokė vieno – jeigu vienam blogai, tai visiems blogai. Jei vienas prisidirbo, kentėsim visi. Jei laimės vienas, laimėsim visi. Ir visi stengiamės tiek, kiek galim.
Kokie žmonės tarnauja? Būsiu atviras, bet, manau, teisingas. Visokie. Yra tokių, kaip aš – su aukštaisiais, kurie mąsto ir suvokia aplinką. Tačiau yra ir tokių, sakykim, durnų žmonių. Nesuprantu, kaip jie dar neemigravo ir nerenka braškių kur nors Ispanijoje. Šaukiantys į kariuomenę turėtų labiau atsijoti žmones, kuriuos kviečia. Nes kai žinau, kokie žmonės tarnauja, karo metu nesijausčiau saugesnis...
Bet kuriuo atveju – kariuomenė yra gerai. Kiekvienas jaunas pilietis turėtų ištarnauti tuos 9 mėnesius. Pasiklausykit Kęstučio bataliono antros kuopos dainos. Ji gerai atspindi tai, dėl ko aš, kaip ir daugelis, atėjome į kariuomenę.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
