Koks aš tau tėtukas, velniai griebtų, kai aš esu tau vyras?
Bet su mano žmona viskas kitaip. Kai mes svečiuojamės restorane ar pas draugus, ar gimines, ar kaimynus, ji pasirodo lyg kokia pasaulio karalienė. Kalba garsiai, juokiasi garsiai, visus ji žino. Asmeniškai pažįsta visokias pupytes, baukutes, petruškevičius, valinskus. Mane juokas ima, nes nė vienų nėra gyvai sutikusi. Bet tas juokas – liūdnas.
Prie to elgesio kažkaip jau pripratau, anksčiau gėdydavausi. Bet ji – kompanijos žmogus (tikrai apsiskaičiusi, simpatiška), tad šitai jai atleidžiama, nes nenusikalba, kažkaip jaučia ribą.
Velniškai seksuali žmona
Ji velniškai seksuali, gal todėl vyrų draugijoje yra tokia populiari. Bet ne moteriškių. Jos žmonai pavydi. Ji įsiveržia į kokį baliuką, apsirėdžiusi lyg toje lietuviškoje mįslėje: nei nuoga, nei aprengta.
Žėri ne vien jos juvelyrinės grožybės, bet ir didžiulės žalsvai mėlynos akys. Aš jose jau senai, jau per pirmą mūsų susitikimą nuskendau.
Jau nekalbu apie krūtis. Jos galingos, net du vaikai nesugebėjo įveikti – vis dar stangrios, lyg kokios dvidešimtmetės. Jos maniera kalbėti su vyrais yra tokia: žvelgia tiesiai į akis, vos neprisiglaudusi, bent mano supratimu, kalbėdama liečia to vyro ranką, nuvalo kažkokią tik jai vienai matomą dulkę... Nors aš, jos vyras, stoviu šalia ir tokie „dulkių nurinkinėjimai“ nuo svetimo vyro mane žeidžia.
Ji gali visiems matant lengvai pliaukštelėti pas pasipiktinusią žmoną nueinančiam vyrui per užpakalį, garsiai palydėdama: „Na, bėk pas žmonelę.“
Ką ji išdarinėja...
Supratote? Tai dabar įsivaizduokite, ką ji išdarinėja namuose su manimi. Aš nesu sekso gigantas ir tegul mano gentis neaiškina, kad būdami 40 ar 50 metų, po ilgos darbo dienos gali du kartus per dieną. Gerai, jeigu pora kartų per mėnesį. Tačiau mano žmonai tai – nė motais.
Ji gali praeidama pagriebti mane už užpakalio, paminkyti. Bet po to paleidžia, burbtelėdama, kad tas mano užpakalis per minkštas, man reikėtų pasitreniruoti. Arba, man sėdint prie stalo, apžergia mano šlaunį, ant jos atsisėda ir liepia pasižiūrėti po sijonu, mat ji be kelnaičių. Bet gi tuo metu aš skaitau man svarbius dokumentus! Tą akimirką seksas, erotika ir visokie seksualiniai išsidirbinėjimai – ne galvoje!
Kitą kartą, man rengiantis prieš veidrodį, ateina, apsikabina, suleidžia nagus į krūtinę, alsuoja, lyg jai trūktų oro ir šnypščia: „Ak, koks vyras! Ak, koks meitelis!“
Aš jai sakau, kad nesu joks „meitelis“ ir tai, ką ji daro, vadinama seksualiniu priekabiavimu. Išvadinusi mane mamytės sūneliu, ji pasitraukia.
Santykiai – lytiniai, ne politiniai
Dar priekaištauja, kad nuo tada, kai pradėjau skaityti apie vyrų ir moterų lygias teises, kvanktelėjau. Namuose vilkėdamas chalatą, po darbo, lyg boba slampinėju. Nors tas chalatas vyriškas ir ištaigingas.
Mėgstu liuksą, cigariles, o svarbiausia – ramiai savaitgalį skaityti literatūrą. Noriu pasišnekėti ne vien tik apie seksą, nes kiek galima apie jį šnekėti? Aš noriu gyventi ne tik su sugulove. Noriu kalbėtis įvairiomis temomis. Apie politinius įvykius, apie problemas pasaulyje. Štai, kas darosi su tais pabėgėliais Europoje, korupcija Lietuvoje.
Žmona man į tai atrėžia, kad ją domina lytiniai santykiai, o ne politiniai. Sako, kad mano metų vyras turėtų būti galingas su tokia žmona, kaip ji. Sakau, kad juk tik ką pasimylėjome, ji gavo savo orgazmą, kiek dar? Juk nesame gyvuliai.
Ji man pasiūlo susipažinti su bonobo beždžionėmis – čia tos, kurios visus reikalus sprendžia pasitelkdamos seksą. Jokių konfliktų nekyla. Žinoma, kad žinau tą beždžionių rūšį. Jos taip pat homoseksualizmu užsiima. Paklausiau žmonos, ką ji nori tuo pasakyti, negi ji mano, kad esu homoseksualas? Nesu.
Sekso tiek, kad vemti norisi
Kuriam galui ji viską suveda į seksą, kam gadinti santykius? Kažkur skaičiau, kad galima susitarti mylėtis kartą per savaitę, pavyzdžiui, ir kitu metu jokiais būdais nerodyti jokių seksualinių ženklų, kad nesijaustum persekiojamas.
Taip mes išgelbėsime mūsų santykius, vaikai jau užaugę, negi dabar bėgsime skirtis, kai taip gražiai gyvename? Prižadėjau jai, kad aprašysiu savo patirtį viešai – pažiūrėsime, kokia bus reakcija. Sako, rašyk, kad nori. Parašiau.
Mūsų gyvenimas kažkoks seksualizuotas. Žiniasklaidos priemonėse tiek sekso, kad vemti norisi. Visas gyvenimas – tik seksas, lyg be jo nieko daugiau nėra ir nereikia. Kažkoks narkotikas, be kurio laimė bei normalūs tarpusavio santykiai neįmanomi. Ir tai jau nebejuokinga.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
