Penkti metai iš eilės dalijami M.A.M.A. (Muzikos asociacijos metų apdovanojimai) apdovanojimai muzikos srityje nusipelniusiems menininkams. Kadaise buvo „Bravo“ apdovanojimai, dar buvo „Radijo centro“ apdovanojimai – patyliukais šios dvi pramogos dingo iš eterio. Pažiūrėjus šių metų M.A.M.A. apdovanojimus pradeda kirbėti nuojauta, kad „mamos“ laukia toks pat likimas kaip kitų apdovanojimų.
„Kodėl?“ – paklausite.
Reklaminiai klipai ir šūkiai skelbė ypač kokybiško renginio datą, atrodė, kad bus tikrai vertas grieko šou. Prisipažinsiu, dar rudenį bandžiau nusipirkti bilietus, bet jau buvo per vėlu – jie buvo išgraibstyti arba likusios vietos arenos gale, kur ir su žiūronais nieko padoraus neįmatysi. Ne. Ačiū, jau geriau tada per televizorių namie negu trintis kažkur arenos užkampyje.
Kai organizatoriai taip įnirtingai bruko, kad tai bus pats kokybiškiausias, geriausias ir visoks kitoks „-iausias“ šou, susidomėjimas tik kilo. Mūsų muzikinės padangės žvaigždė „Sel“ tokią pat reklamos strategiją taiko jau kokiam 29 savo atsisveikinimo koncertui. Ir ką – veikia! Katitės ir „Adidas“ prekių ženklo aukos plūste plūsta į daug garso ir šviesų pateiksiantį šou.
Kas žingsniavo tuščiuoju kilimu?
Su M.A.M.A. panašiai, tik katites ir adidasinius pakeitė „stilingiausieji“: stumbrienės, jagelavičiūtės, šalčiūtės, nainės ir kiti. Na, patys suprantate.
Pateikti nuotraukas iš raudonojo kilimo atrodė taip svarbu, kad visos šventės esmė – muzikiniai apdovanojimai – liko antrame plane. Tai kur ta neregėta renginio kokybė? Raudonasis tuštumos podiumas ar muzikinis šou?
Dar prieš prasidedant šiam grand šou, mūsų elitaz vienas po kito skelbėsi, su kokiais apdarais vaidensis ant tuštumos kilimo. Dizaineriams buvo pats darbymetis – juk visi nori būti patys pačiausi ir išsiskirti iš pilkos masės. Įdomus faktas: tuštumos kilimu (taip, tuo pačiu – raudonu) rėpliojo daugiausia nieko bendra neturintys su muzika, dėmesio stoka besiskundžiantys personažai.
Lietuvoje tas VIP statusas taip iškraipytas, kad jei būtų kokie Nacionaliniai suvirintojų apdovanojimai su raudonojo kilimo įžangine dalimi, jagelavičiūtės, radistai, grigaičiai ir šalčiūtės nepraleistų progos ir čia pasivaidenti. Nesvarbu, kad jie net nenutuokia, koks sunkus darbas slepiasi po šiais apdovanojimais ir už kokius nuopelnus jie teikiami.
Fantastiškas šou prasidėjo
Kad ir kaip gerbiu Jazzu už nuostabią muziką, bet kaip vedėja su Justinu visiškai neskambėjo. Neįprastai atrodė vien tai, kad vedėja atsiima apdovanojimą. Na, mano manymu, tai mažų mažiausiai keista. Justinas – puikus renginių vedėjas ir juodasis humoras visai nemaišė, bet labai kvailai atrodė visų, kurie gavo progą pakalbėti į mikrofoną, noras įtikti kauniečiams. Tas be muilo lindimas į ten, kur jokia šviesa neprasiskverbia, sukėlė keistą gėdos jausmą. Na, žinote, kai būna gėda už kitą.
Apdovanojimų teikimo metu mane apėmė ir keistas déjà vu jausmas. Visą laiką galvoje kirbėjo klausimas: kur aš tai mačiau? Galų gale pradėjo ryškėti vaizdas – taigi taip jau buvo 2012 metų apdovanojimuose. Tik tąkart buvo Donatas Montvydas. Dabar – Monika Linkytė.
Spėju, šiemet komisija per ilgai šventė žiemos šventes ir dar neatsipeikėjo. Panašus scenarijus kartojasi kas kelerius metus, tai pradeda atrodyti kaip tendencija. 2012 metų apdovanojimuose nesupratau, už ką tiek liaupsinamas D.Montvydas, na, o šiemet taip pat išliaupsinta moteris, vietoj apdaro pasirinkusi automobilio galinės sėdynės dekoraciją (M.Linkytė).
M.A.M.A. gyvuoja tik penkerius metus, bet, priešingai nei deklaruoja organizatoriai, išsigimė į kažkokį keistą reiškinį, kuris transliuojamas likusiems dviem milijonams Lietuvos žmonių, o tos transliacijos metu gali pasireikšti trokštantys dėmesio išrinktieji.
Šiemet, kaip minėjau, dominavo moteris-automobilio sėdynė, kiek anksčiau – moteris-magnetofonas (be jokios abejonės, pati ryškiausia žvaigždė, nevengianti riebiai nusikeikti tiesioginio eterio metu). Per tuos penkerius metus taip ir nepamačiau tos kokybės, apie kurią visada primenama pagrindinio metų muzikinio renginio anonse. Kasmet kažkas naujo ir absurdiško.
Mūsų šalis tokia maža, o atlikėjai scenoje elgiasi taip, tarsi juos žinotų visame pasaulyje. Argi?
M.A.M.A. likimą galima nuspėti
Muzikine prasme renginys buvo beveik geras, bet ir vėl – netyčia išlenda kokia nors nesąmonė. Šį kartą tai buvo „Pinup Girls“. Žiūrimiausias vakaro renginys, kurį neišvengiamai stebi ir nepilnamečiai bei mažamečiai. Tikriausiai apie kūrinį net neverta kalbėti, nes jokio kūrinio (muzikinio) net nebuvo. Kažkas panašaus į muziką ir keli žodžiai.
Bet viską dar labiau gadino raitymasis beveik nuogais pasturgaliais. Įsivaizduojate, kaip tai atrodė didžiuliuose TV ekranuose, kurie daugelio šeimų namuose yra interjero dalis. Vyrams tai buvo tikra atgaiva akims, moterys reagavo savaip. O vaikai? Sakysite: „Tai patrauk vaikus nuo ekrano.“
Taip, pasakyti lengva, o ar kada nors esate bandę vaikui duoti saldainį ir paskui jį atimti?
Na, bent jau renginio kulminacija užgožė visą tą kipišą, kuris buvo kilęs iki renginio ir jo metu. Labai gražiai pagerbtas legendinis „Nerijos“ ansamblis ir maestro Stasys Povilaitis. Buvo išties gražu, šilta, nuoširdu ir nieko per daug.
Rašinio pradžioje minėjau, kad apėmė keistas jausmas, jog „mamai“ toli nešviečia. Išties, jei tai, kas vyko, kartosis kasmet (piaras, draugų apdovanojimas, kreivi muzikiniai pasirodymai...), ilgainiui žmonėms darysis nebeįdomu.
Juk Egidijus Dragūnas irgi pasitraukė iš pramogų verslo (dar kokius 42 atsisveikinimo koncertus padarys, ir viskas), nors buvo daug garso ir šviesų.
Vadinasi, garsiai rėkti ne visada į naudą. Žmonėms anksčiau ar vėliau atsibosta. Galų gale mūsų tauta darosi protingesnė ir pradeda atsirinkti, kas yra kokybiška, o kas pigus šlamštas. Tad, manau, jei nebus pakeistas požiūris į auditoriją, šio renginio laukia toks pat likimas, kaip ir buvusių muzikinių apdovanojimų renginių.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
