Pirmiausia, aš skirstau žmones į aukas ir medžiotojus, nieko neįžeidžiant. Visada sakiau – aš medžiotoja, ne auka. Kelerios nesėkmingos vedybos, todėl maniau, kad jau gana tų meilių.
Ant vyrų niekada nepykau, dėl skyrybų kalti abu, kažkas kažkam kažko nesuteikėme. Skyriausi gražiai, be skandalų. Viskas kaip ir buvo gerai, turėjau pakankamai vaikų, namus, darbą, save visiškai išlaikiau.
Kam susiradau meilužį? Tikrai ne tam, kad vestųsi į restoraną ar pirktų garderobą. Esu aistringa, todėl moraliai atsigavusi po skyrybų pradėjau ieškoti meilužio. Jis man buvo tik aistra.
Juokinga, kai vyrai mąsto, kad jie mus „paima“... Atsitokėkit: nenorėsim – nieko nebus ir kiekvienas meilužis tai žino. Mes atsiduodame, kai pačios norime, nes jūs šioje situacijoje esate aukos.
Aišku, žinau, ką išgirsčiau iš vedusio pleibojaus. Bet jei aš nesu B.P., o tave laikau tik savo aistros tenkintoju?
Meilužiui pirmą dieną nustatydavau sąlygas:
1. Nedarys jis man ir aš jam problemų.
2. Bus atidus savo žmonai ir šeimai, nes jie mūsų santykių neturi pajusti nei moraline, nei finansine prasme. Dovanų man nereikia.
3. Nesiūlys man bendro gyvenimo ir jokiu būdu santuokos.
Vyrai sakydavo – idealus variantas. Bet mūsų santykiai mus privesdavo prie vieno (beje, jie trukdavo apie trejus metus): „Aš tave myliu ir paliksiu šeimą.“ Tą akimirką būdavo viskas baigta. Nes man nereikėjo santuokos, nenorėjau, kad kažkas mane vadintų ta, kuri išskyrė šeimą. Mane visi vadindavo stipria moterimi ir man tai patiko. Asmeninio gyvenimo niekas nematė. Žinojo tik kelios artimos draugės.
Žinote, kas maloniausia? Kad mano buvę meilužiai mane sveikina visomis progomis, nors gyvena su savo šeimomis. Kiti net skundžiasi savo dabartinėmis meilužėmis.
Brangieji, juk jūs ir nusipelnote lipti per langą, jei nemokate rinktis. Manau, būtų sąžininga, jei padėkotumėt savo meilužėms, nes jos skyrė savo dėmesį, aistrą.
Be to, juk bėgote iš namų, leidote pinigus, aukojote savo laiką. Tai jūs tokia pati auka, kaip ir jūsų meilužė.
Beje, iš patirties pasakysiu, kad geri meilužiai-lovelasai nesigiria ir nežemina savo meilužių. Dažniausiai tokie yra nieko verti lovoje, nes jie turi mokėti vakarienėmis ir dovanomis.
Todėl neįžeisdama visiems sakau: gerai pagalvokite, ar jūs esate medžiotojas, ar auka, nepriklausomai, ar esate vyras ar moteris :)
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
