Pirmąją operaciją mergaitei padarė Šiauliuose. Po penkių dienų komos Laimutė buvo pervežta į Kauno klinikų neurochirurginį skyrių. Nežinau smulkmenų, nežinau ir gydytojų pavardžių.
Kaune mergaitei darė dar kelias operacijas. Buvo išpjauta kaukolės dalis, kad smegenys galėtų gyti – vėliau ta kaukolės dalis buvo įsodinta atgal. Man buvo labai baisu dėl mergaitės kančių ir negalėjau patikėti gydytojų gerumu bei sąžiningumu.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Laimutė yra iš daugiavaikės penkių vaikų šeimos. Tuo metu vaikai buvo 4 -10 m. amžiaus. Laimutės tėvai yra išsiskyrę. Tuo metu, kai mama budėjo prie sunkiai sužalotos dukros, kiti jos mažyliai glaudėsi pas draugus ir kaimynus.
Už nukentėjusios mergaitės gydymą nė vienam medikui niekas niekada nedavė jokių dovanų, jokių vokelių, nes mergaitės šeima yra labai neturtinga. Net važiavimui į Kauno ligoninę mergaitės mama turėdavo skolintis pinigų.
Išvykstant iš Kauno neurochirurgijos skyriaus, kaip pasakojo pati Laimutė, atsisveikinimui ji savo gydytojui nunešė tik šokoladuką už 2 litus, kurį buvo gavusi iš savo palatos draugės... Mergaitė džiaugėsi, kad gerasis gydytojas jos dovanos neišjuokė, o priėmė ir padėkojo.
Mergaitė atvažiuos pas jus dar ne kartą tikrintis, ar prigijo kaukolės kaulas ir sužinoti, kokios prognozės laukia ateityje.
Gyvenu už Atlanto. Vis žadu grįžusi į Lietuvą tuos nuostabius, šventus žmones baltais chalatais susirasti ir padėkoti. Bet aš – jau senolė, būtų nelengva tai padaryti.
Mielieji medikai, operavę, gydę, slaugę ir iš mirties patalo prikėlę Laimutę iš Joniškio, lenkiu prieš Jus savo žilą galvą ir visiems pasakoju, kad Lietuvos medikai – šventi žmonės. Jie dirba klausydami savo sąžinės ir Hipokrato priesaikos. Ačiū Jums iš už vandenyno.