Vaikinas iššifravo vaizdo įrašą, kuriame verkė Monika Šalčiūtė

Šią savaitę Monika Šalčiūtė daugelio nuostabai pasidalijo visus internautus be žado palikusiu vaizdo įrašu, kuriame ji verkia. Tiksliau, rėkia. Įrašas pažymėtas grotelženkliu „#hurt“, kas mūsiškai būtų „#įskaudinta“. 

Depresija – sunki liga, apie kurią mes esame linkę šnekėti labai nedaug.<br>Stop kadras
Depresija – sunki liga, apie kurią mes esame linkę šnekėti labai nedaug.<br>Stop kadras
M.Šalčiūtė pasidalina su sekėjais savo liūdna nuotaika, o jos „Facebook“ profilio viršelio nuotrauka dar ir leidžia numanyti, jog jos galvoje sukasi ir suicidinių minčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Šalčiūtė pasidalina su sekėjais savo liūdna nuotaika, o jos „Facebook“ profilio viršelio nuotrauka dar ir leidžia numanyti, jog jos galvoje sukasi ir suicidinių minčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aivaras Nekliuda

2016-03-02 12:04, atnaujinta 2017-06-05 20:17

Viename iš dienraščių M.Šalčiūtė atviravo, jog  nuo paauglystės serga depresija – ji dažnai pasidalina su sekėjais savo liūdna nuotaika, o jos „Facebook“ profilio viršelio nuotrauka dar ir leidžia numanyti, jog jos galvoje sukasi ir suicidinių minčių.

Jeigu esti tokių, kurie populiariausiame socialiniame tinkle neseka Monikos Šalčiūtės, tai informuoju, jog tame viršelyje pavaizduotos ore kabančios kojos. Aišku, jog ta moteris kabo ne stebuklo, o virvės pagalba.

Iškart pereisiu prie teksto esmės ir pasakysiu, jog manęs tas verkimas nesujaudino. Štai apie tai ir bus šios dienos tekstas, tad galite toliau tęsti savo dienos darbus.

Depresija – sunki liga, apie kurią mes esame linkę šnekėti labai nedaug. Aš nežinau ar tai, jog M.Šalčiūtė kartas nuo karto išlenda iš po savo linksmuolės, talentų talento ir neprilygstamos karjeristės kaukės ir parodo savo liūdinčią pusę, pasitarnauja depresijos, kaip ligos, visuomeniniam pripažinimui.

Kodėl? Aš nesu daktaras ir tikrai niekada nerašiau mūsų žvaigždutės ligos istorijos, bet iš to, kokias ji pateikia savo emocijas, aš galiu spręsti, jog tai tikrai nėra depresija. Gal ji ir serga šia išties baisia liga, tačiau visi tie garsūs pareiškimai, mano nuomone, yra tik „norius demesius vulgaris“. O aš vis dar ir abejoju ar ji apskritai žino, su kokiomis problemomis susiduria žmonės, kurie serga šia liga.

Žmonės įprato naudoti žodį „depresija“ prastos nuotaikos, susierzinimo ar nusivylimo apibūdinimui. Turbūt ne kartą iš savo pažįstamų ir artimų žmonių esate girdėję sakinį, kuris pasibaigia žodžiais „man – depresija“.

Dažniausiai tai būna perdėtas sakinys, kaip antai „Baigėsi mano mėgstamiausias serialas, man – depresija“, „po mano straipsniu, kažkas paliko neigiamą komentarą, man – depresija“, „grįžo vaikinas iš Anglijos ir kaip tik prasidėjo tos dienos, man – depresija“.

Tai yra taip pat kvaila, kaip ir kvaila būtų kiekvieną mėlynę ar guzą vadint augliu ar kiekvieną savo nusičiaudėjimą vertinti kaip buboninio maro simptomą. Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kas yra ši liga ir nežino, kiek žalos ji gali padaryti sergančiojo ir jo artimųjų gyvenimui.

O dabar pamirškime M.Šalčiūtę ir pakalbėkime apie tai – vien tik apie depresiją. Pagal populiariąją interneto enciklopediją, depresija yra labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla.

Bet tai tik apibūdinimas enciklopedijoje. Ką tai reiškia realiame gyvenime?

Daugumos budulių ir tuštučių nuostabai galiu pasakyti, jog „kažkas su galva“ gali būti negerai ne tik po savaitės gėrimo, gero gavimo į dūdą ar susitrenkus galvą į šaligatvį, kuomet nulūžus aukštakulnių kulniukui neišlaikai lygsvaros.

Kai kurie žmonės, dar turi ir liūdesio sutrikimų, kuriuos paskatino genetika, psichotropinių substancijų vartojimas ar ekstremalus įvykis gyvenime. Vieniems ekstremalus įvykis gali būti artimojo mirtis, labai staigiai į pietus nukrypusi karjera ar nelaiminga meilė, kitiems – Egidijaus Dragūno pasitraukimas iš (epitetą įrašykite patys) muzikos pasaulio.

Depresija ateina kaip vienkartinis po traumos patirtas liūdesys, lydimas Warreno Zevono dainų.

Po to, kai subjektas atsitiesia po traumos, jis kurį laiką jaučiasi gerai, bet jis sąmoningai pradeda sužadinti savo liūdesį, padedamas tų dalykų, kurie jam asocijuojasi su liūdėsiu. Kai tai pradeda vykti, subjektas visiškai priartėja prie taško, kuomet kelio atgal iš tikro jau nebėra.

Subjektas nebegali padėti sau, tad šiuo momentu jau yra reikalinga artimųjų ar profesionalų pagalba. Laiku nespėjus, subjektas įsimyli savo neviltį ir tuomet jis tampa tokiu, kuriam prislėgta būsena asocijuojasi su laime, o laimė su liūdėsiu.

Žmogus, pamilęs savo liūdesį, gyvenime nebesistengia įžvelgti džiaugsmo. Žmogus, pamilęs savo liūdesį, tampa savo paties vaizduotės ir sutrikimų įkaitu. Liūdesys jam atstoja narkotikus, kaip kai kuriems žmonėms narkotikus atstoja virtualus nykštys rodantis į viršų, pats virtualus pasaulis, apsipirkinėjimas ar liepos ilgąjį savaitgalį važiavimas prie jūros ir kiurksojimas kilometriniuose kamščiuose į Palangą.

Kai subjektas pradeda suprasti, jog jis tampa našta pats sau ir keliems likusiems aplinkiniams, jis pradeda ieškoti gydymo. Visgi pirmiausia jis kreipiasi ne į psichologą, bet į artimiausio baro barmeną. Depresijos gydymas alkoholiu yra toks pat tragiškas dalykas, kaip kad skolinimasis tam, kad padengtum savo skolas. 

Dažniausiai žmogus kreipiasi į psichiatrą, kai problema yra giliai įsišaknijusi ir kai paprastas gydymas silpnais medikamentais nebegali padėti. Depresija kaip pavojingas virusas ar kaip Stelmužės ąžuolas giliai suleidžia šaknis į giliausią žmogaus vietą – pasąmonę.

O dabar grįžkime prie šio straipsnio herojės. M.Šalčiūtė yra minėjusi, jog jos nenustoja kamuoti manijos, bet aš labai abejoju, jog tas vaizdo įrašas buvo liūdesio manijos priepuolis. Aš žinau, jog vis tave pribaigti norinčiai manijai užėjus, tau tikrai į galvą nešauna nusifilmuot. Tuomet, kai iš nevilties tau virsta putos ir išeitis atrodo tik viena.

Šios manijos epizodo metu išties nebesinori nieko, o labiausiai nesinori, jog aplinkiniai ir ypač svarbūs tau žmonės matytų, į kokį nervų ir liūdesio kamuolį pavirtai. Bet koks savo manijos epizodo afišavimas man asocijuojasi tiktai su dėmesio siekimu, o ne tikru pagalbos šauksmu.

Liko tik vienas neatsakytas klausimas – kas man asmeniškai yra depresija? Kadangi jūs esate tokie geri ir mane skaitote, tai aš jums atskleisiu. Man depresija yra kaip ruduo ar kaip nuostabiai graži raudonplaukė. Ji dieviška ir nepakartojama. Ji nudažo viską ryškia raudona meilės ir įkvėpimo spalva ir tai pradeda svaiginti, kol tampi priklausomas.

Tuomet ji išeina ir prasideda spalio liūtys, kurios, rodos, niekada nesibaigs. Ir aš galiu būti tikras tik dėl vieno – net jeigu kada ir pasijusiu gerai (o taip išties kartais nutinka), aš turėsiu prisiminti, jog depresija niekur nedingsta, o liūdesys visada sugrįš.

Grįš kaip kad grįžta Halio kometa. Priartės prie Saulės, išpūs savo nuostabią uodegą, sužibės visom įmanomom spalvom ir vėl pasitrauks į Saulės sistemos pakraščius. Gal aš tuo metu jo ir nematysiu, bet jis grįš.

Bet jūs, draugai, nesirkite, o jeigu jau sergate, tai neleiskite šiai klastingai ligai nugalėti jūsų. O ir be to, prasidėjo pavasaris, tuoj galėsime pasidžiaugti šiltu oru ir gausiai gauti vitamino D, kuris tikrai padeda jaustis geriau.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.