Atsistoju prie šviežių daržovių šaldytuvo ir suprantu, kad pirkti tai nėra ko! „Aisebergo“ salotas tikrai mėgstu, bet mokėti daugiau nei eurą už sušiurusią gūželę, kai per polietileną aiškiai matyti apvytę lapai, ranka nekyla. Kitos salotos atrodo ne ką gražiau. Kaina apie pusantro euro, o vaizdas lyg iš siaubo filmo. Susiraukšlėjusios, lapų kraštai net apdžiūvę, dievaž, ožkai tokių graužti neduočiau...
Žiūrim toliau. Švieži špinatai, supakuoti į dėžutes. Kaina taip pat apie eurą (suapvalinus). Na, kiek jų ten, saujelė. Paimu dėžutę ir nustembu – lengva lyg pūkelis. Vienam prisėdimui... Kaina akies nedžiugina, o ir vaizdas ne ką geresnis.
Pasiraususi ir neradusi nieko padoresnio, palikau nelaimingus špinatus ramybėje. Kaip palikau ramybėje ilsėtis ir išgeltusias, kaip senos bobos susiraukšlėjusias rukolas, bei papuvusius svogūnų laiškus.
Traukiu prie baltagūžių kopūstų, šitie tai bent jau pigūs. Bet paėmusi galvą suprantu – iš tokio akmens nė balandėlių neišvirtum, ką jau ten svajoti apie tai, kad sukramtyčiau žalius. Tegul ir smulkiai tarkuotus.
Plautos morkos atrodo gražiausiai. Na tiek to, jos bent jau oranžinės. Čiupt – ogi suvytusios! Ir morkų teko atsisakyti.
Su vaisiais dar gražiau. Kažkaip nekilo noras pirkti parafinu purkštus obuolius, o paskui juos lupti, nors ir atrodo sultingi ir dideli, bet pačiupinėjus jaučiasi – nebe pirmos jaunystės vaisius, gerokai pagulėję šilumoje. Ko gero, nė sulčių neišsispaustum.
Traukiu toliau. O, mandarinams akcija atrakcija! Kaina virš euro, bet vis tiek... Puolu prie jų ir suprantu – ilgai rankiosiu, kol prisirinksiu nors kilogramą. Oda atšokusi nuo minkštimo, vadinasi, mandarinai džiūvę perdžiūvę, užtat ir akcija – ne pora eurų, o vos per euriuką. Be to, nemaloniai nuteikė tarp sveikų vaisių gulintys puvėkai. Kada imdama mandariną išsitepiau supuvusiu minkštimu pirštus, iškračiau visą maišą atgal.
Galų gale išsliūkinau iš prekybos centro nešina tokiu rinkiniu: trimis akmens kietumo avokadais, bet nors žinau, kad bus nesugedę. Vienas vaisius – per devyniasdešimt centų. Keletas kriaušių, iš kurių viena pasirodė esanti nevalgoma (sukiužo praleidusi dieną ant palangės) ir kilogramu apelsinų, kuriuos lupau iki skausmo nusiplėšdama nagus. Na, dar parsinešiau maišelį šaldytų daržovių.
Sumokėjau daugiau nei dešimt eurų. Eina švilpt su tokios kokybės daržovėmis ir tokiomis kainomis.
Bala nematė tos sveikos mitybos – sveiki nervai brangiau, nutariau. Geriau nueisiu į kioskelį, prekiaujantį lenkiška mėsa, ir papigiai nusipirksiu šmotą sūdytų lašinių, turiu česnako.
Valgysiu lašinius ir bandysiu įtikinti organizmą, kad tai salotos. O jei netikės, visgi nusipirksiu tų apvytusių, auksinius pinigus kainuojančių salotų – lai springsta ir džiaugiasi. Iki atšilus orams išlįs pirmosios dilgėlės. Jos gal ir dilgina, bet bent nebus suvytusios. Ir kilogramas nekainuos kaip pusė naujo mersedeso.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
