Taip, esu ta kekšė, įsibrovusi į šeimą. O ką turėjau daryti?

[[ge:lrytas:lrytas:810246]]

Taip, esu ta kekšė, įsibrovusi į kitą šeimą. Jau galite pradėti spjaudytis nuodais.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Taip, esu ta kekšė, įsibrovusi į kitą šeimą. Jau galite pradėti spjaudytis nuodais.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Man visad patiko vyresni, solidūs vyrai.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Man visad patiko vyresni, solidūs vyrai.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vilioklė

Mar 15, 2016, 9:18 PM, atnaujinta Jun 1, 2017, 3:24 PM

Mane gali vadinti šeimos griovėja, gal tokia aš ir esu. Taip, esu ta kekšė, įsibrovusi į kitą šeimą. Jau galite pradėti spjaudytis nuodais.

Man visad patiko vyresni, solidūs vyrai. Negalėjau ir negaliu pakęsti jauniklių. Mane erzina jų bendravimo maniera, tam tikras bobiškumas, kurio pastebiu vis daugiau ir daugiau. O ką daryti, jei visi tie solidūs ir galingi yra beviltiškai užimti? Ar turėjau tik vaikščioti kaip katė apie lašinius ir dūsauti, kad niekada jų nepasieksiu?

Mielosios, gyventi reikia, kol esame gyvos. Kitos progos neturėsime, todėl – kas bus, tas bus.

Kai sutikau jį, nusprendžiau veikti, o ne sriūbauti, laistydama pagalvę beviltiškos meilės ašaromis. Vis dar gražus, vyriškas ir galingas. Toks, nuo kurio žvilgsnio stuburu pradėdavo bėgti elektros srovė. O aš buvau įsimylėjusi ir vieniša. Ką galėjau prarasti, išskyrus savo vienatvę?

Mes kartu dirbome, tai iš plepių moteriškių sužinodavau visą reikalingą informaciją, pavyzdžiui, kad ne tokia jau ir tobula toji dabartinė žmona. Tiesą sakant, kvaksinti, namuose užsitupėjusi perekšlė, pjaunanti vyrą dėl kiekvieno cento. Mano manymu, toks puikus vyras tikrai buvo vertas geresnės gyvenimo moters. Bent jau įdomesnės tai tikrai.

Pamažu tapome bičiuliais, kartu traukiančiais popietines cigaretes ir geriančiais rytinę kavą. Pamažu įgijau jo pasitikėjimą. Formalius pokalbius pakeitė gilesnės temos, o mano ausis vis dažniau pasiekdavo smulkmenos, kuriomis jis, deja, negalėjo pasidalinti su savo žmona.

Supratusi, kuo jis domisi, skubiai praplėčiau savo interesų ratą ir jo požiūriu tapau dar vertingesnė. Juk namuose jo hobis buvo laikomas vien pinigų ėdžia, o ne tuo, kuo vertėtų susidomėti kartu.

Neskubėjau šokti į lovą, net pastebėjusi iš jo tam tikrus ženklus. Kuo jau kuo, o vienadiene „pakištuke“, su kuria pergulėjo ir pamiršo, aš nenorėjau būti. Nutariau – pergulėti mes visada suspėsim, bet pirma jis turi suvokti, kaip jam be manęs blogai.

Žinot, tie pergulėjimai ir vienkartiniai nuėjimai „į kairę“ gerokai pervertinami. Jei nežinai apie juos, tai ir širdies neskauda. Susirūpinti reikėtų ne tada, kai vakarėlyje padauginęs vyrelis atsibunda svetimoje lovoje. Dažniausiai tokiu atveju jie vis tiek paršliaužia į namus lyg suspardyti šunys.

Susirūpinti reikia tada, kai vyro gyvenime atsiranda moteris, su kuria jis dalinasi ne lova, o svajonėmis ir paslaptimis. Tokie santykiai jau tampa pavojingi. Jie – tiesiausias kelias iki meilės.

Aš tai žinojau, todėl atkakliai siekiau tikslo. Buvau šalta ir nepasiekiama viskame, kas susiję su lovos reikalais. Ir karštai domėjausi kitkuo: knygomis, kurias jis skaitydavo, mėgstamais filmais, net jo kaklaraiščio spalva. Leidau jam save turėti tik tada, kai supratau – dabar mus sieja ir sielų bendrystė.

Galų gale pasiekiau savo, išgirdau: „Aš tave myliu.“ Bet mano atsakymas buvo kategoriškas: „Myli? Vesk. Kitaip gali grįžti pas savo žmoną, kuriai esi tik vaikštanti piniginė ir daiktas, užtikrinantis komfortą.“ 

Skyrybos buvo ilgos ir sunkios. Buvusioji draskėsi dėl kiekvieno sumauto cento, buvo pasiruošusi viskam, kad tik nesugriūtų jos taip kruopščiai kurtas jaukus pasaulėlis, bet paukščiukas jau išskrido iš narvelio. Tad jai teko tik pamojuoti ranka.

Ne, aš to nesigailiu. Gyvenu su žmogumi, kuris yra antroji mano pusė. Vis dar toks pat galingas ir gražus... Na, šiek tiek panaudotas, bet man patinka geri naudoti daiktai. Jie bent jau patikimi.

O aš pati dedu visas įmanomas pastangas, kad išlikčiau tokia pat įdomi ir juo susidomėjusi. Leidžiu sau būti nepriklausoma tiek, kad jo neįskaudinčiau, ir tiek nuolankia, kiek jam tai būtina. Nors mes kartu jau penkeri metai, o mūsų santykiai malti permalti liežuviais ir apaugę daugybe netikrų smulkmenų, esame neišskiriami.

Na, taip. Pripažįstu. Esu „paleistuvė“, išardžiusi svetimą šeimą. Bet pasprinkit iš pavydo – esu labai laiminga. Todėl neturiu ko gailėtis.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.