Išgirdę kraupią žinią, kad močiutei liko gyventi vos 1 ar 2 savaitės, ir niekas padėti nebegali, su daktaro palaiminimu išskubėjome namo. Močiutės didžiausias noras buvo grįžti į savo namus, tad nei mes, nei daktaras nematėme tikslo toliau ją kankinti tarp šaltų ligoninės sienų.
Grįžusi namo močiutė vos po kelių akimirkų dėl skausmų nebegalėjo nei sėdėti, nei gulėti. Jausdami begalinį norą sumažinti jos kančias, išskubėjome į kliniką “MediCA“ Alytuje, kur ji registruota. Ir ten ne tik buvome pažeminti, bet ir pasitikėjimas daktarų noru padėti buvo visiškai sutryptas. Tokio nežmogiškumo net sapnuot nebuvome sapnavę.
Kai atvykome į kliniką, mums buvo pasakyta, kad mūsų daktarė atostogauja. Tą žinojome, nes prieš tai buvome registravęsi pas kitą daktarę ir gavę vizitą kitam ketvirtadieniui. Tačiau žinodami blogiausias prognozes ir atsiradus skausmui, laukti nebegalėjome. Tai buvo ekstra atvejis.
Administratorė mums pasiūlė kreiptis arba į vieną, arba į kitą vidaus ligų gydytoją (pavardės redakcijai žinomos -Red.), nes tik jos tuo metu dirbo. Paaiškinome situaciją pirmajai gydytojai – kad žmogus miršta, kankinasi skausmuose, reikalingi vaistai. Mums buvo atsakyta, kad eilėje laukia daug žmonių, ir pasiūlyta eiti pas kitą gydytoją.
Nuskubėjusi prie tos kitos gydytojos kabineto laukiau, kol ji atsilaisvins. Nors prie durų sėdėjo vos keli žmonės. Kai ji atidarė duris, pribėgau ir papasakojau situaciją, tačiau vis viena pagalbos nesulaukiau.
Tuomet garsiai paklausiau: „Ar čia kam nors dar rūpi žmogaus gyvybė ir skausmas? Ar jūs turite teisę taip elgtis?“
Man prieš nosį buvo užtrenktos durys.
Noriu tik paklausti – kur žmogaus sąžinė? Kaip toks žmogus gali iš viso vadintis žmogumi? Jau nekalbant apie tai, kad tai yra gydytoja.
Suspaudė širdį tiek, kad norėjosi rėkti, verkti ir tiesiog išnykti.
Kokiame pasaulyje mes gyvename? Ar tai pateisinama, ar normalu?
Po tokio akibrokšto grįžome atgal į ligoninę. Ačiū Dievui, kai kurie gydytojai dar turi žmogiškumo ir pamena duotą priesaiką. Ligoninėje be jokių įžeidinėjimų gavome nuskausminamųjų. Dabar močiutei nereikės kankintis ir be didesnio skausmo ji galės nugyventi savo paskutines dienas.
Tačiau norėtųsi paklausti tų dviejų gydytojų – kada ir kur dingo jų žmogiškumas? Neprašėme nugriauti kalnų, užtvindyti upių. Tiesiog prašėme minutės jų brangaus laiko. Juk viena minutė mums, sveikiems, tokia trumputė, o kenčiančiam žmogui ji – visa amžinybė.
Norėčiau, kad šie žodžiai pasiektų daktarių ausis ir širdis.
* * *
Klinikos „MediCA“ generalinis direktorius Vytautas Jakubauskas teigė, jog prašytų vaistų pacientei išrašyti nebuvo galima be ligoninės išrašo.
„2016 m. kovo 18 dieną į mūsų kliniką, veikiančią Alytuje, kreipėsi moteris, prisistačiusi onkologine liga sergančios mūsų pacientės anūke. Ji paprašė tą dieną dirbusių šeimos gydytojų išrašyti savo močiutei griežtai apskaitomų vaistų, priskiriamų narkotiniams analgetikams.
Tokių vaistų skyrimui ir išrašymui galioja ypač griežta tvarka – būtinas išrašas iš stacionaro, pagal kurį galėtume išrašyti pageidaujamus medikamentus. Šio išrašo pacientės atstovė negalėjo pateikti.
Suprantame žmogaus susirūpinimą, stresą dėl sunkios artimo žmogaus sveikatos būklės ir nuoširdžiai atsiprašome dėl įvykusio nesusikalbėjimo.
Gydytojų kompetencija, profesionalumas – vienas iš svarbiausių mūsų sveikatos priežiūros įstaigos veiklos principų. Norėdami išsiaiškinti situaciją atliekame specialų vidinį auditą.
Su pacientės atstove susisiekėme, aiškinamės problemos priežastis. Šiuo atveju gydytojos laikėsi teisės aktų reikalavimų ir be reikalingų dokumentų negalėjo rizikuoti, išrašydamos narkotinius analgetikus, nes situacija susijusi su žmogaus sveikata, už kurią mūsų klinikos darbuotojai yra atsakingi.
Bet kokiu atveju, siekdami užtikrinti, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje, priminsime personalui pacientų aptarnavimo taisykles“, – žadėjo V.Jakubauskas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
