Mano draugė Edita vyresnė, jai 35 metai. Buvau šalia, kai ji prieš 7 metus susipažino su savo dabartiniu vyru.
Žinot, mes, draugai, visada išvengiam mąstymo tik emocijomis, tad gerai nužiūrėjusi jaunikį, supratau: jis jai per prastas, o šokdindavo mano draugę lyg būtų pasaulio valdovas. Ji turėjo savo butą, gerą darbą, o jis tik daug istorijų ir pažadų, kad vieną dieną kažką panašaus turės. Tiesa, įmonę jis turėjo, tik ji nenešė jokio pelno.
Po kelerių metų pasimatymų ir psichodelinių santykių aiškinimosi jie susituokė. Tada Edita pradėjo vis dažniau prasitarti, kad jai sunku, nes jos vyras net tada, kai pas ji turėjo problemų darbe ir du mėnesius negavo atlyginimo, liepė už viską mokėti per pusę.
Dar vėliau, kai ėjome po vakaronės bare, ji prasitarė, kad jis nuolat perka sau tai naują televizorių, tai naują planšetę, bet ji negali atsiminti, kada jai dovanojo gėlių ar tiesiog nupirko produktų vakarienei namuose.
Aš neištvėriau ir paklausiau, kodėl ji su juo būna. Atsakymas – aš jį myliu, gal jis bijo, kad jį apgausiu, gal jis dabar neturi pinigų, gal jis augo be tėvo, dėl to nežino, kaip elgtis.
Žinot, sunku buvo susigaudyti, kodėl graži ir savarankiška moteris turi gyventi su tokiu goblinu tiek išorės, tiek vidaus prasme, bet nejuokaujama, kad meilė akla.
Dabar situacija pasiekė maksimumą, nes jie abu turi įmones ir naudojasi vienos buhalterės paslaugomis, o toji buhalterė – mano sena draugė.
Susitikom su ja vakarėlyje, gurkšnojam vyną, kalba pasisuko apie mūsų bendrą draugę Editą. Abi pakėlėm taures už būsimą vaikelį, nes po ilgų metų pastangų Edita pagaliau pastojo.
O tada draugė buhalterė man ir sako: „O tu žinai, kaip man sunku tarp dviejų ugnių. Kai tavo draugė ateina nėščia ir klausia, ar išlaikys vaiką, aš jai tik linksiu galvą, kažką vapu, kad ji pakankamai uždirba ir jau blogiausiu atveju vyras kažkaip jai padės. Pasirodo, ji nežino, kad jos vyrelis uždirba kalnus pinigų, bet juos nuo savo žmonos slepia.“
Čia ir sustosiu. Nežinau, ar viskas blogai, jei žmonės gyvena kartu septynerius metus. Ar viskas blogai, jei turės vaikelį, bet aš niekaip negaliu suvokti tokio vyro elgesio.
Kur yra riba tarp sveiko taupumo ir pavojaus santykiams, pasakoja psichologas Tomas Lagūnavičius virtualioje konsultacijoje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
