Mūsų gyvenimas iš šalies atrodo nepriekaištingas. Nuosavas butas, sveikas ir protingas vaikas, geri darbai. Automobiliai kiekvienam, kelionės, draugai ir madingi drabužiai. Bet mūsų santykius kaip kokia kinivarpa po truputį ėda viena labai intymi problema.
Su vyru esame kartu nuo studijų laikų. Po 10 metų draugystės susituokėme, iškart pastojau. Sūnui dabar 4 metai. Taigi mes esam jau 15 metų kartu.
Daug visko per tuos metus patyrėme – ilgalaikės poros mane supras. Iš pradžių jautėme vienas kitam beprotišką aistrą ir net paprasčiausias seksas atrodė ypatingas. Vėliau jis tiesiog buvo, apgaubtas švelnios romantikos. Atrodė natūralu, kad aistra atslūgo. O gimus sūnui, romantiką pakeitė šeimyniniai rūpesčiai, atsirado rutina.
Ir dabar susiduriu su bjauria bėda – su savo vyru aš nebesijaučiu moteris. Nesu nei sena, nei negraži, nei stora, nei vaikštau su riebaluotais plaukais ir chalatu. Stengiuosi visada gerai atrodyti. O mano vyras to net nepastebi.
Jau kelerius metus nėra jokio flirto, beveik jokių komplimentų. Esu kaip koks robotas, kuris tiesiog gyvena kartu. Jeigu užsimenu, kad trūksta dėmesio, atsako, kad man dėmesį rodo ne žodžiais, o darbais.
Blogiausia, kad mūsų seksas tapo vienodas ir nuobodus. Kiekvieną kartą aš kaip du kart du žinau, kas bus. Man tapo sunku prisiversti mylėtis, versti save patirti orgazmą. Pradėjau bijoti intymių santykių. Vyras dėl to kaltina mane. Aš neva pasikeičiau. Ir aš tikrai pasikeičiau. Galiausiai sekso nebenorėti ėmė ir jis.
Svarbiausia, kad jis nesupranta, kas man negerai. Nesupranta, kad praėjus tiek metų man nebeužtenka rankos ant krūties, kad susijaudinčiau. Jis gal mano, kad gana vieną kartą pabučiuoti, vieną kartą suimti į delną krūtį, pridėti du pirštus apačioje ir viskas – aš jau svaigstu kaip pigaus pornofilmo aktorė, kuri turi pradėti aimanuoti, vos pamačiusi nuogą vyrą.
Praėjusį rudenį, kai buvo dar šilti orai, mėginau sujaudinti jį ir parodyti, kad seksas gali būti ne vien tik plikas aktas tyloje. Juk seksas prasideda galvoje!
Dviese išėjome pasivaikščioti, aš buvau su suknele. Kai atsidūrėme truputį nuošalesnėje miesto vietoje, parko gilumoje, sušnibždėjau jam į ausį: „Aš be kelnaičių.“
O jis atsakė: „Nu baik, mažute, einam gal iš čia.“
Pasijutau visiškai pažeminta. Norėjau tiesiog pradingti.
Sakau jam – man reikia flirto. Kad mane padirgintų įdėmiu žvilgsniu. Noriu pajusti, kad manęs geidi. Noriu gero sekso. O jis nustemba: „Kas tau trukdo? Imk mane ir mylėk.“
Siūlau išmėginti kokį kitokį dirgiklį. Atsako, kad jam to nereikia. Prašau kalbėtis apie seksą, bet jis atsako, kad neturi ką pasakyti. Jaučiu, kaip mane pačią vis labiau ima kamuoti kompleksai...
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pavargau nuolat rodyti iniciatyvą. Pavargau bandyti praskaidrinti mūsų, kaip poros, gyvenimą.
Noriu būti teisingai suprasta – mano vyras yra puikus gyvenimo partneris ir draugas. Mūsų santykiai yra labai geri, išskyrus šią nelemtą problemą. Nemaniau, kad seksas yra toks svarbus, bet jis tikrai toks yra.
Pas porų konsultantus eiti nenoriu. Ten reiktų intymaus savo gyvenimo detales pasakoti nepažįstamajam, kuris dar ir vertintų. Nežinau, ar išdrįsčiau viską išsakyti gyvai.
Labiausiai norėčiau vyrų patarimų – gal suprasiu, kaip su juo kalbėtis?