Be visokių nuotykių teko nemažai kartų remontuoti vilkikus tiesiai ant trasos, ypač kai važinėjau sovietinėmis mašinomis. Buvo visokių „stebuklų“: pavarų dėžės, varikliai gedo, tiltai biro, stebulės atsisukinėjo, o kiek per tą laiką pakeista padangų, tai nesuskaičiuosi.
Kaip ten bebūtų, didžiausia ir dažniausia problema – ratų keitimas. Visokių būdų yra, ir visokias gudrybes tekdavo naudoti, bet tai, ką pamačiau vienoje Europos šalyje, švelniai tariant, išmušė iš pusiausvyros net tokį seną vilką kaip aš. To dar neteko matyti!
Tą savaitgalio naktį Danijos aikštelėje stovėjau vienas tarp kelių atkabintų priekabų. Aikštelė privati, priklausanti vienai įmonei, bet vartai nerakinami ir sargų nėra. Kas nori, tas gali joje stovėti, kada nori įvažiuoti ar išvažiuoti.
Ilgai nemiegojau, šį bei tą rašinėjau. Apie vidurnaktį atvažiavo dar vienas vilkikas su puspriekabe. Pasisukiojo ir sustojo pakraštyje. Mes išauklėti, naktimis į svečius nevaikštome, tai pažintį ir diskusiją apie vairuotojų gyvenimą atidėjau rytmečiui. Paprastai tariant, nuėjau miegoti.
Naktį prabudau nuo keisto skimbčiojimo. Žvilgtelėjau per veidrodžius, ar kas nekrausto priekabos. Nieko! Dar neįmigus, vėl pasigirdo įtartini garsai. Neiškenčiau, pasičiupau pagalį ir apibėgau apie savo priekabą. Nieko.
Geriau įsiklausęs supratau, kad garsai sklinda nuo aikštelės pakraštyje stovinčios kolegos mašinos. Galvojau, kad kas ką vagia, bet iš už priekabų išlindęs vairuotojas draugiškai pamojo ranka ir šmurkštelėjo į kabiną. Savas, o ko ten jis naktimis bilsčioja, tai jo paties reikalas. Jei reikėtų pagalbos – paprašytų. Dar kartą apėjau savo priekabą, įsitikinau, kad viskas gerai, į lovą ir iki ryto buvo ramu.
Prabudęs kolegos neberadau. Išvažiavo neprisistatęs. Išėjau pasivaikščioti, o grįžtant pamačiau tai, kas privertė ne tik nusijuokti, bet ir šeštadienio rytą paskambinti šefui.
Kas ką mato pirmoje nuotraukoje? Manau, moterys – tvarkingai nupjautą žolę, biznierius - antrame plane didelę gamyklą, o vairuotojas – priekabos ratus.
Ką jūs matote antroje nuotraukoje? Dabar visi, net moterys, mato prie ratų ant žemės sudėtas ratų veržles. Na ir kas čia tokio? Gal kas ruošiasi padangas keisti. Abi iš karto!? Būna ir visas šešias keičiame, bet tam yra atitinkami įrankiai, vieta ir, galiausiai, priežastis. Čia akivaizdžios priežasties nebuvo. Priekaba nauja, padangos naujos.
Tapo aišku, kas ten naktį triukšmavo. Nedorėlis norėjo naujas padangas nušvilpti ar sukeisti su savo senomis. Tai ne stebuklas ir gan dažnas atvejis, bet, sprendžiant iš to, ką radau po priekaba, nerandu žodžių, kaip tai įvardyti.
Truputis informacijos: kad galėtum pakelti šitų priekabų ratą, nereikia domkrato. Užtenka pakišti tvirtą daiktą po pagalvėmis, jas sukelti ir ratai pakyla nuo žemės. Belieka tik atsukti ir nuimti. Nieko naujo, viskas žinoma, bet šiuo atveju...
Kaip jūs manote, kas ten pakišta? Garantuoju – niekas niekada neatspėsite!!! Ir aš nepatikėjau, kol nepalindau, nepaliečiau, neatsilaužiau ir neparagavau. Sūriai! Taip, gerbiamieji, du dideli, apvalūs sūriai.
Na, niekaip nesuprantu, kaip, kai dabar Europoje tiek daug alkstančių, kažkoks nedorėlis vietoje atramų panaudojo sūrius. Čia tikrai ne mūsiškių darbas. Vėl bus kokių ufonautų monai.
Laimei, sūriai buvo nesudžiūvę, neatlaikė svorio, skilo ir ratų nuo žemės nepakėlė. Priekabos šeimininkui pasisekė, nes dvi naujos padangos su diskais kainuoja daug brangiau nei sūriai, nors ir tie, manau, taip pat nepigūs.
Kadangi stovėjau vienas ir turėjau naktį važiuoti, tai pranešiau valdžiai, kad manęs neapkaltintų tokiu pasityčiojimu iš maisto. Lietuviška valdžia pabandė surasti vakarietiškos priekabos savininką. Deja, sekmadienis vakariečiams šventa. Tada patarė skambinti policijai, ką ir padariau.
Ta pati sistema kaip ir pas mus. Pirma viską paaiškinau 112 operatoriui, tas visko išklausinėjo. Apie sūrį neužsiminiau, nes nenorėjau, kad sujungtų su psichiatrine. Pagalbos tarnybos operatorius, supratęs, kas atsitiko, sujungė su policija. Tie daug neklausinėjo, pasakė laukti. Net nustebau kaip greitai prisistatė. Kai kuriose šalyse dėl žudomo žmogaus taip greitai neatvažiuoja kaip šioje šalyje dėl ketinimo pavogti du naujus ratus.
Policininkai taip pat palindo ir įsitikino, kad tai tikrai sūriai. Pareigūnai prisipažino, kad atvejų, kai bandoma pavogti ar sukeisti ratus, dažnai pasitaiko, bet kad tokioms vagystėms būtų naudojamas sūris – neteko susidurti. Net jie nežinojo, kaip tai vertinti.
Bet policija tam ir yra policija, kad spręstų tokias problemas. Savais kanalais surado priekabos šeimininką ir po valandėlės jis taip pat ragavo sūrį. Policija išvažiuodama palinkėjo sėkmės ir prisakė – jei tik kas vėl bildės, tuoj skambinti.
Na, o mes su vadovu bendromis jėgomis prisukome ratus. Geras vadovas. Už budrumą ir pagalbą atnešė tai, ko prie to sūrio trūko – gaivaus gėrimo. O ko daugiau vairuotojui savaitgalį reikia – kvortą gaivos ir gero, gerai suslėgto sūrio. Gaila, nevykėliai ufonautai neprisijungė. Sūrio būtų visiems užtekę.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
