Motiną bandęs gelbėti sūnus atsimušė tarsi į sieną

Kaip žmogų gydyti, kai jis pats to nenori? Kas gali padėti?

Pasak SAM atstovės, sūnus galėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą ir su ten dirbančiais specialistais pamėginti rasti būdą, kaip mamą apžiūrėti gydytojui psichiatrui.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Pasak SAM atstovės, sūnus galėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą ir su ten dirbančiais specialistais pamėginti rasti būdą, kaip mamą apžiūrėti gydytojui psichiatrui.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Gavęs klinikos vadovo J.Pauliko atsakymą, jog medikai gydytis atsisakančiam pacientui padėti negali, S.Toporkovas nutarė ieškoti pagalbos per žiniasklaidą.
Gavęs klinikos vadovo J.Pauliko atsakymą, jog medikai gydytis atsisakančiam pacientui padėti negali, S.Toporkovas nutarė ieškoti pagalbos per žiniasklaidą.
Daugiau nuotraukų (2)

Sergejus Toporkovas

Apr 21, 2016, 10:57 PM, atnaujinta May 28, 2017, 2:19 AM

Mano mamai – 88 metai. Ji gyvena viena. Pagal savo amžių ji neblogos fizinės būklės, jai nieko neskauda, pas gydytojus nevaikšto – neprisimenu, kada buvo paskutinį kartą. Bet atsirado kita problema. Jai galvoje negerai. Jai vaidenasi bildukai, atrodo, kad po butą vaikšto svetimi žmonės, dingsta daiktai.

Paskutiniu metu naktimis pradėjo vaikščioti pas kaimynus, belstis į duris, prašyti pagalbos (tiktai neaišku, kokios). O ryte nieko neprisimena. Kaimynai prašo ją „sutvarkyti“, kitaip kvies greitąją pagalbą ir žurnalistus. Nežinau, ką daryti.

Kreipiausi į J.Pauliuko šeimos klinikos šeimos gydytoją, bet jokios pagalbos nesulaukiau. Gydytoja į namus eiti atsisakė – sakė, reikia, kad mama pati ateitų. Aš ją du kartus registravau pas gydytoją, o mama neina, nes jai nieko neskauda.

Aš ją prižiūriu, kiek galiu. Bet dirbu pamaininį darbą. Dirbu dienomis ir naktimis – nežinau, kas naktį gali atsitikti. Radau garbaus amžiaus moterį, kuri gali su mama nakvoti, bet mama atsisako ją priimti (mat „būtinai apvogs“).

Aprašiau visą šią situaciją laiške ir juo kreipiausi į minėtos klinikos vadovą. Paprašiau patarimo, ką galima būtų padaryti, ir padėti gydyti mamą.

Gavau atsakymą, kad aš turiu su ja atvykti pas šeimos gydytoją. Klinikos vadovas prašė suprasti, kad medikas nieko negali padaryti prieš asmens valią. Aš tai suprantu. Aš irgi prašau suprasti, kad jeigu žmogui reikalingas gydymas, jį būtina gydyti, nes toliau bus tik blogiau.

Aš negaliu jos surišti ir per jėgą nuvesti pas gydytoją. Mano įsitikinimu, šeimos gydytoja privalo gydyti net ir tokioje situacijoje. Aš manau, kad medikai atsisako vykdyti savo tiesioginę pareigą. Nežinau, ką daryti ir į ką kreiptis. Gal kas padės. Noriu dar kartą pabrėžti, kad mamai slauga ar priežiūra nereikalinga – jai reikalingas gydymas. Prašau patarimų, ką toliau daryti.

* * *

Sveikatos apsaugos ministerijos 

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė paaiškino, kaip būtų galima išspręsti susiklosčiusią padėtį. 

„Vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro 2014-01-30 įsakymu Nr. V-133 „Dėl Šeimos medicinos paslaugų teikimo namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, šeimos gydytojai paslaugas namuose teikia tik šiame apraše nustatytais atvejais. Laiške paminėtas atvejis nėra iš tų, kurie įtraukti šį sąrašą. Todėl šeimos gydytojas tokios paslaugos neprivalėtų teikti. 

Tačiau, sprendžiant iš aprašytos situacijos, pacientei galbūt reikalinga psichiatro konsultacija. Pirmines ambulatorines psichikos sveikatos paslaugas teikia psichikos sveikatos centras, kuriame pacientas yra užsiregistravęs, arba tas centras, su kuriuo pirminės sveikatos priežiūros centras yra sudaręs sutartį, – šiuo atveju tai būtų minėta šeimos klinika

Šeimos gydytojas privalėjo persiųsti šio piliečio laišką dėl mamos sveikatos psichikos sveikatos centrui, kad ten dirbantys psichiatrai įvertintų situaciją ir spręstų, ar būtina taikyti priverstinę hospitalizaciją ir gydymą. 

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, pacientas prieš jo valią gali būti gydomas tik tada, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. 

Galima pasakyti, kad veiksnus žmogus pats sprendžia dėl savo gydymo reikalingumo ir gydyti prieš jo valią galima tik ypatingais, įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju sūnus galėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą, kuriame užsiregistravusi mama, ir su ten dirbančiais specialistais pamėginti rasti būdą, kaip mamą apžiūrėti gydytojui psichiatrui. 

Jeigu pacientas neveiksnus ar iš dalies neveiksnus ir jam paskirta globa, tai sutikimą dėl gydymo gali duoti globėjas. Galbūt, esant indikacijų, svarstytina galimybė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo ir globos skyrimo“, – sakė G.Maksimaitytė.

J.Pauliuko klinikos vadovas Jonas Pauliukas teigė, jog atsakydamas į autoriaus laišką dėl jo mamos sveikatos būklės rėmėsi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais sveikatos apsaugos ministro įsakymais, galiojančiais teisės aktais bei Lietuvos medicinos norma „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.

„Rekomendavau įtikinti mamą, jog jai būtina medicininė pagalba, nes prieš asmens valią šeimos gydytojas jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikti negali“, – pažymėjo klinikos vadovas.

Medikas teigė, jog atvejį su Sergejumi aptarė ir telefonu. „Kadangi mama atsisako medikų konsultacijų, pasiūliau kreiptis į greitąją medicininę pagalbą teikiančią įstaigą, pabrėžiant, jog reikalinga psichiatro konsultacija namuose ir stacionarinis gydymas.

Taip pat rekomendavau nurodyti visas sveikatos sutrikimo keliamas problemas bei mamos išreikštą negatyvų požiūrį į siūlomas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Viliuosi, jog minėta įstaiga suteikė ar suteiks operatyvią medicininę pagalbą, kuri padės išspręsti dėl autoriaus mamos sveikatos būklės kylančias problemas“, – teigė J.Pauliukas.

Klinikos atstovas Mindaugas Požėla paaiškino, kad pirmasis S.Toporkovo laiškas adresuotas tiesiogiai J. Pauliuko šeimos klinikos vadovui J. Pauliukui, todėl jis nebuvo persiųstas jokiai kitai asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai.

„Joks šiuo metu galiojantis teisės aktas nereglamentuoja to, jog J. Pauliuko šeimos klinika turėjo ar privalėjo asmeniškai adresuotą laisvos formos laišką persiųsti kitai asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, nes tai nėra medicininė dokumentacija, konsultacijos išrašas ar pan.

Mūsų įstaigai niekas nesuteikė teisės viešinti asmens duomenis ir teikti bet kokią informaciją, susijusią su asmens sveikata, tretiesiems asmenims, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad asmuo pats viešai teikia informaciją įvairioms institucijoms, bei remiantis Jūsų pateikta informacija, jog LR Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja persiųsti p. Sergejaus laišką psichikos sveikatos centrui, balandžio 19 d. pateikėme visus turimus dokumentus VŠĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro“ Panevėžio filialui, t.y. p. Sergejaus siųstą laišką bei jam pateiktą atsakymą“, – pažymėjo M.Požėla.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.