Kaimas ūžia: smagus jaunuolio sumanymas virto nelaime rūsyje

Iš pradžių neplanavau viešinti šios istorijos, bet nutariau netylėti. Noriu apsaugoti kitus nuo panašios, o gal net nuo skaudesnės nelaimės. 

Kaimas ūžia. Sako, gaisras mūsų rūsyje kilo dėl to, kad vaikai ten rūkė. Netiesa.<br>D.Umbraso asociatyvioji nuotr.
Kaimas ūžia. Sako, gaisras mūsų rūsyje kilo dėl to, kad vaikai ten rūkė. Netiesa.<br>D.Umbraso asociatyvioji nuotr.
Kai atvyko dvi gaisrinės mašinos, gaisras buvo užgesintas.<br>V.Ščiavinsko asociatyvioji nuotr.
Kai atvyko dvi gaisrinės mašinos, gaisras buvo užgesintas.<br>V.Ščiavinsko asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ema

Apr 29, 2016, 9:33 AM, atnaujinta May 27, 2017, 6:02 AM

Balandžio 21 dieną mano šeimą ištiko nelaimė – sudegė mūsų rūsys. Gaisrą netyčia sukėlė du jaunuoliai – mano paauglys sūnus ir jo geriausias draugas. Nors kaip sakiau, iš pradžių neketinau visko pasakoti, bet pokalbis su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi pakeitė mano nuomonę.

Suprantu, kad daugelis perskaitę pasakojimą gali pasišaipyti. Neva, nereikėjo vargintis. Mes jau seniai viską žinojome. Čia tik jūs, kaimiečiai, tokie žiopli ir neišprusę.

Aš irgi maniau, kad viską žinau. Tačiau dabar jau nesu tokia kategoriška. Ypač po to, kai išgirdau inspektoriaus žodžius: „Nenustebinot. Toks atvejis ne vienintelis.“

Žmonės žino apie pavojų, bet vis tiek elgiasi neatsargiai. Jis sakė, kad net asmeniškai pažinojo jauną vaikiną, žuvusį panašiomis aplinkybėmis. Neduok Dieve, sulaukti tokios baisios mirties! Žmonės, skaitykite, darykite išvadas ir saugokite save ir savo artimuosius!

Mūsų kaimas ūžia. Sako, gaisras mūsų rūsyje kilo dėl to, kad vaikai ten rūkė. Netiesa. Niekas ten nerūkė. Rūsyje sūnus atsidūrė dėl kitos priežasties – norėjo prisipilti degalų. Prieš tai jis buvo trumpam užbėgęs į namus pasiimti dešrelių. Sakė, nori su draugu jas ant laužo išsikepti. Kodėl jam kilo mintis laužą užkurti naudojant benziną – nepasakysiu. Pati nesuprantu, kaip toks protingas jaunuolis padarė tokį nelogišką sprendimą.

Rūsyje stovėjo nedidelis kanistras su benzinu, skirtu žoliapjovei. Perpilant tą benziną į mažesnį plastikinį butelį ir kilo gaisras. Kaip vaikai vėliau paaiškino, bepilant netikėtai atsirado žiežirba ir butelis užsidegė. Iš pradžių jie bandė ugnį gesinti patys, kojomis. Tačiau jiems nepavyko – pradėjo svilti batai. Tada sūnus atlėkė į namus pasiimti gesintuvo. Bet jau buvo per vėlu. Į rūsį dėl tirštų juodų dūmų buvo nebeįmanoma patekti.

Pamačiusi, kas atsitiko, labai sutrikau. Laksčiau aplink ir nežinojau, ką daryti. Net nesugebėjau surinkti gaisrinės numerio – neprisiminiau, koks jis yra. Padėjo kaimynai. Pastebėjo dūmus ir atlėkė į pagalbą.

Ypač esu dėkinga žmonėms, kurie neliko abejingi nelaimei. Jie mus, sutrikusius, „suorganizavo“. Išdaužė rūsio langą ir liepė visiems, subėgusiems pas mus dėl gaisro, nešti iš šulinio vandenį, kurį pylė pro rūsio langą.

Kai atvyko dvi gaisrinės mašinos, gaisras buvo užgesintas. Užgesino ne žmonės – laimingas atsitikimas. Mes neseniai pakeitėm metalinius vandentiekio vamzdžius į plastikinius. Gaisro židinys buvo netoli tų vamzdžių. Ugnis juos ištirpdė ir vanduo užliejo visą rūsį. Jeigu ne jie, galėjo atsitikti daug didesnė nelaimė. Rūsyje buvo prikrauta įvairių ten būti neturėjusių daiktų...

Užgesus gaisrui mano bėdos nesibaigė. Aš pasigedau sūnaus. Iš pradžių mačiau, kaip jis kartu su kitais gesino ugnį, nešė vandenį. Bet vėliau dingo, niekam nieko nepasakęs. Bandžiau jam skambinti. Neprisiskambinau – jis neatsiliepė. Rašiau žinutes – tyla. Nepasidaviau, rašiau toliau ir sulaukiau atsakymo: „Jūs manęs daugiau niekada nepamatysite.“

Ir po to jis išjungė telefoną. Man pasidarė bloga. Pamaniau, kad jau tikrai daugiau nepamatysiu. Galvojau, šoko ištiktas sūnus sau ką nors pasidarys.

Grįžęs iš darbo vyras išvežė manę į ligoninę, į priėmimo skyrių. Tą vakarą ten budėjo labai geras personalas, kuris labai greitai suteikė visą reikalingą pagalbą. Ačiū jiems už tai!

Dingusį sūnų vis dėlto radome – vėlai vakarė, tada, kai aš jau praradau viltį jį savarankiškai rasti ir norėjau kreiptis pagalbos į policiją. Radome jį už kelių kilometrų nuo namų. Noriu labai padėkoti visiems žmonėms, prisidėjusiems prie jo paieškos.

O sako, Lietuvoje kaimynai džiaugiasi artimo nelaime. Netiesa! Aplinkui yra labai daug gerų žmonių, tik mes jų kartais nepastebime.

P.S. Niekada nepilkite degalų ir degių skysčių į tam nepritaikytas plastikines talpas ir neleiskite daryti to savo vaikams! Būkit geri, pasimokykite iš svetimų klaidų. Kol dar ne vėlu...

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų