Susiklosto įvairiai, tačiau aš manau, kad „vienišos mamos“ – tai mamos, pasirinkusios nutraukti destruktyvius santykius, kurie kenkė tiek jai, tiek vaikui. Tokia mama nėra auka, ji neverta pasigailėjimo. O verta pagarbos. Už didžiules pastangas, už tai, kad kas minutę pakelia neįtikėtiną įtampą. Ji negali susirgti, negali išsisukti kojos, o eidama per gatvę kaskart galvoja: „O kas, jeigu?..“
Ji blogai miega, nes naktį niekas kitas nesikelia slaugyti sergančio vaiko. O jeigu vaikelis ne vienas? Ir su kuriuo nors tektų gultis į ligoninę – kaip kiti? Štai viso to prigrūsta šios mamytės galva. Be daugybės kitų, kasdieninių buities rūpesčių ir dalykų, kuriuos privalu nuveikti.
Tačiau tokia motinystė turi daugybę pranašumų, palyginti su motinystės rūpesčiais pašlijusioje šeimoje. Vos tai supranti, nustoji savęs gailėtis.
Staiga aš susivokiau – juk tai, ko, kiti mano, man trūksta, visada buvo tik balastas ir kliuvinys! Man tik atkrito keli rūpesčiai: nebereikia vyro pasitikti su vakariene, nereikia jam skalbti ir lyginti. Žinai, kad neišgirsi vakare: „Vėl bardakas.„
Jis nebekomentuoja tavo išvaizdos, pats būdamas priaugęs prie sofos. Nebereikia kaskart, norint ką pradėti, prieš tai sulaukti pritarimo ir palaikymo. Taigi, vienišos mamos statusą turinti moteris yra žymiai efektyvesnė, drąsesnė, ryžtingesnė ir konstruktyvesnė nei būdama nelaimingoje santuokoje.
Dar vienas baubas: „O kas tave ims su vaikais?“ Toks klausimas tiesiog absurdiškas. Kai kiti stebisi, kaip viską suspėji, kai imi vertinti tai, ką turi, ir džiaugtis geru, kai aplink save spinduliuoji rūpestį, meilę ir šilumą, šalia tavęs visiems malonu būti. Tie bruožai traukia mus visus, belieka pačiai patraukti uždangą ir įsileisti naujoves.
Žinoma, sunku rasti jėgų atsitiesti po to, kai būni atstumta, išduota, nesuprasta ir pažeminta, tačiau tai nėra priežastis gyventi nelaimingai. Žmogus, kuris taip su jumis pasielgė, tikrai nesuteiktų to, ko tikėjotės.
O svarbiausia – šalia tavęs yra žmogus, kuris myli tave taip, jog esi jam svarbiausia, ką bedarytum. Niekas nepažįsta tavęs geriau nei vaikai. Niekas neatjaučia labiau nei jie. Tad ar įmanoma tapti vieniša mama? Ne! Aš galiu būti vieniša moterimi, tačiau vienišų mamų nebūna.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
